Dalyvaujamasis biudžetas sulaukia susidomėjimo – „PBbase“ žymi pirmąsias savo veiklos metines

Kadangi vis daugiau savivaldybių, nevyriausybinių ir kitų demokratinių organizacijų visame pasaulyje susipažįsta su dalyvaujamojo biudžeto sudarymu, vis dažniau kyla keli pagrindiniai klausimai. Kas yra dalyvaujamasis biudžetas (DB)? Kaip jis įgyvendinamas? Kam jis skirtas? Kokie yra geriausi jo praktikos pavyzdžiai ir kokie iššūkiai yra susiję su jo įgyvendinimu ir tvarumu? Ieškant atsakymų į šiuos esminius klausimus gali pasitarnauti tarptautinis „PBbase“ tinklas – vieta, kurioje galima keistis informacija bei peržiūrėti įvairią medžiagą anglų ir kitomis kalbomis.

Dalyvaujamasis biudžetas, kuris lemia pokyčius

Projekto „Dalyvaujamojo biudžeto įgalinimas Baltijos jūros regione“ (angl. „Empowering Participatory Budgeting in the Baltic Sea Region“ arba „EmPaci“) partneriai pristato sėkmingą, įrodymais grįstą leidinį apie dalyvaujamojo biudžeto sudarymo patirtį iš viso pasaulio – „Dalyvaujamojo biudžeto gerųjų praktikų gidą“ (angl. „Participatory Budgeting Blueprint Guidebook”). Jį parengė Klaipėdos universiteto mokslininkai, glaudžiai bendradarbiaudami su kolegomis iš Rostoko universiteto.

„Vakcinavimas“ dalyvaujamuoju biudžetu: į kairę nuo centro

Startavęs kaip kairiųjų politinių jėgų socialinis projektas, dalyvaujamasis biudžetas netruko išplisti pasaulyje. Baiocchi ir Ganuza (2014) teigimu, nuo 1989 m., kai buvo pradėtas taikyti Brazilijos mieste Port Alegrėje, iki dabar DB tapo itin adaptyviu ir lanksčiu konstruktu, daugiau ar mažiau sėkmingai taikomu tiek skirtinguose kontekstuose, tiek ir skirtingų politinių jėgų visoje politinės skalės amplitudėje.