Daugiafunkcinių viešųjų paslaugų centrų kūrimas Klaipėdos miesto savivaldybėje

Bendruosius viešųjų paslaugų tobulinimo pokyčius paslaugų teikime, kaip ir visame viešajame sektoriuje, veikia ne vienas veiksnys – pradedant globaliais ekonominiais, politiniais, demografiniais pokyčiais ir baigiant išaugusiais piliečių/paslaugų vartotojų lūkesčiais, vadybinių bei piliečių įgalinimu besiremiančių modelių ir priemonių taikymu. Šie paslaugų tobulinimą lemiantys veiksniai skatina ne tik inovacijų taikymą, bet ir tuo pačiu sukelia naujus iššūkius viešajame sektoriuje. Viešosioms organizacijoms svarbu ne tik nusistatyti tikslius tobulinimosi prioritetus, tačiau ir pasirinkti tinkamus organizacinius modelius bei priemones. Vis dažniau yra įžvelgiama vadybinių priemonių, tokių kaip jungtinių paslaugų centrų (arba daugiafunkcinių viešųjų paslaugų centrų),…

Ar virs senos sovietinės struktūros daugiafunkciniais inovatyviais paslaugų centrais?

Šiomis dienomis vyksta diskusija dėl Klaipėdos Neįgaliųjų centro “Klaipėdos lakštutė”, kuriam kokybiškų paslaugų teikimui būtinos didesnės patalpos, ateities. Didesnės ir geriau pritaikytos patalpos būtinos dėl Neįgaliųjų centro teikiamų skirtingų paslaugų  – priežiūros, globos ir integralios pagalbos – bei dėl nemažo darbuotojų, kurie fiziškai negali dirbti dabartiniuose 25 kvadratiniuose metruose, skaičiaus. Klaipėdos miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas kaip tik šiuo metu ir bando spręsti šią problemą. Vienas iš galimų sprendimų – suteikti centrui dalį nenaudojamų vaikų globos namų “Smiltelė” patalpų. Įsikūrimas šiose patalpose reikštų itin visuomenei svarbių, galima sakyti…

Naujosios viešosios tarnybos vystymosi kryptis ir Lietuvos viešoji politika

Naujosios viešosios tarnybos (New Public Service) modelis tarp visų kitų viešojo administravimo modelių yra bene nuosekliausias. Jis pirmiausia pateikia prielaidą, kad viešoji vadyba turi susitelkti į piliečius, bendruomenę ir pilietinę visuomenę. Vadovaujantis šia samprata, pagrindinis valstybės tarnautojų tikslas – padėti piliečiams aiškiai reikštis ir siekti bendrų interesų, o ne kontroliuoti ir valdyti visuomenę (Denhardt ir Denhardt, 2000). Tai ryškus kontrastas filosofinei naujosios viešosios vadybos modelio (New Public Management) prielaidai, pagal kurią susitarimai tarp viešųjų vadybininkų ir klientų atspindi asmeninį suinteresuotumą ir yra pagrįsti rinkos principais. Tai taip pat naujosios viešosios…

Viešųjų paslaugų liberalizavimas (I)

„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ savininkės Prancūzijos įmonės „Veolia“ ir Lietuvos ginčai iškėlė nemažai klausimų. Kas geriau – ar visuomeninės svarbos paslaugas atiduoti į privataus sektoriaus rankas, ar laikytis valstybinio reguliavimo politikos? Kokia nauda iš viešųjų paslaugų liberalizavimo? Šis komentaras apie tai, kokia yra paslaugų rinkos liberalizavimo esmė. Dėl ekonominių ir politinių priežasčių nuo 1980 viešasis sektorius patyrė fundamentalius pokyčius beveik visose Europos šalyse. Neoliberalizavimo idėjų kontekste viešasis sektorius laikytas biurokratiniu, neefektyviu ir per brangiai kainuojančiu. Šias mintis sustiprino augantys šalių biudžeto deficitai. Viešajam sektoriui iškilo dilemos: kaip patenkinti (neoliberalistinės prieigos…