„Vakcinavimas“ dalyvaujamuoju biudžetu: į kairę nuo centro

Startavęs kaip kairiųjų politinių jėgų socialinis projektas, dalyvaujamasis biudžetas netruko išplisti pasaulyje. Baiocchi ir Ganuza (2014) teigimu, nuo 1989 m., kai buvo pradėtas taikyti Brazilijos mieste Port Alegrėje, iki dabar DB tapo itin adaptyviu ir lanksčiu konstruktu, daugiau ar mažiau sėkmingai taikomu tiek skirtinguose kontekstuose, tiek ir skirtingų politinių jėgų visoje politinės skalės amplitudėje.

Norint kurti dalyvaujamąjį biudžetą, reikia žinoti, kokioje padėtyje esame

Po ilgo ir nuoseklaus darbo projekto „Dalyvaujamojo biudžeto įgalinimas Baltijos jūros regione“ (angl. Empowering Participatory Budget in the Baltic Sea Region, EmPaci) partneriai (vienas iš partnerių – Klaipėdos universiteto, Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra) yra pasiruošę pristatyti pirmąjį darbo vaisių – Status Quo analizę.

Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje

Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.

Klaipėdos miesto diplomatija

Mokslas aktyviai gilinasi į miestų vaidmenį pasaulyje sprendžiant globalius klimato atšilimo, darnios plėtros, taikos, terorizmo, saugumo ir kitus klausimus. Šis vaidmuo, kaip reiškinys yra įvardijamas Miestų Diplomatija (City Diplomacy) ir analizuojamas miestų tarptautinio bendradarbiavimo (miestų dvynių arba tarpmiestinės tinklaveikos), išmaniųjų miestų (Smart Cities), merų vaidmens bei alternatyviosios diplomatijos (para- diplomatijos) kontekstuose.