Klaipėdos miesto diplomatija

Mokslas aktyviai gilinasi į miestų vaidmenį pasaulyje sprendžiant globalius klimato atšilimo, darnios plėtros, taikos, terorizmo, saugumo ir kitus klausimus. Šis vaidmuo, kaip reiškinys yra įvardijamas Miestų Diplomatija (City Diplomacy) ir analizuojamas miestų tarptautinio bendradarbiavimo (miestų dvynių arba tarpmiestinės tinklaveikos), išmaniųjų miestų (Smart Cities), merų vaidmens bei alternatyviosios diplomatijos (para- diplomatijos) kontekstuose.

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo perspektyvos Viešojo administravimo studijų studento akimis

Nieko stebėtino, kad viešojo administravimo krypties studentai privalo įsigilinti į Lietuvos plėtros perspektyvas, tuo tikslu analizuodami svarbiausius šalies strateginius dokumentus. Stebėtina tai, kad absoliuti dauguma jų nėra girdėję arba nėra gilinęsi į pagrindinę valstybės strategiją „LIETUVA 2030“, kurią dar 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino LR Seimas. Net tie nedaugelis, kurie buvo apie ją girdėję arba peržvelgę, linkę vertinti skeptiškai (vieno studento teigimu: „gražiomis spalvomis „nutapyta“ vizija nieko bendro neturi su šiandienine tikrove“). Tad šiuo apžvalginiu straipsniu noriu pateikti dešimties ištęstinių studijų studentų (brandesnę gyvenimo patirtį turinčių tik gimnazijos suolą…

Darnių viešųjų paslaugų sistemos modeliavimas

Šiame tekste apžvelgiamos S.P.Osborne, Z.Radnor, T.Kinder, I.Vidal straipsnyje “The SERVICE Framework: A Public‐service‐dominant Approach to Sustainable Public Services” [British Journal of Management, 2015, Vol.26, Issue 3, p. 1-15] pateikiamos idėjos. Globali 2008 m. pabaigoje kilusi ekonominė recesija tapo iššūkiu viešojo sektoriaus organizacijoms (VSOs), teikiančioms paslaugas vietos bendruomenėms, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui (viešajam, privačiajam ar nevyriausybiniam) jos priklauso. Gelbėdamos situaciją vyriausybės ėmėsi rengti įvairias „išgyvenimo“ strategijas, turinčias sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei skatinti ekonomikos augimą. Kitaip tariant buvo stengiamasi „padaryti daugiau su mažiau“ (doing more with less). Toks iššūkis paskatino…

Dalijimosi ekonomika pagal Brett Scott

Žurnale „Veidas“ dar 2015 m. V. Žukauskas teigė, kad dalijimosi ekonomika (angl. – sharing economy) po truputį atkeliauja į Lietuvą. Autorius reiškinį traktuoja paslaugų kontekste, pirmiausia akcentuodamas, kad tokių paslaugų atsiradimas taps galvos skausmu valdžios institucijoms, turėsiančioms spręsti jų suvaldymo klausimą. Nuo gebėjimo suvaldyti priklausys šių paslaugų klestėjimo mastas. Pamąstymui: šiuo metu Uber paslaugos Lietuvoje pasiekiamos tik Vilniuje. Wikipedia dalijimosi ekonomiką įvardija kaip informacinių technologijų pagalba sukurtą rinką, kurioje tarp žmonių vyksta daiktų prekyba, nuoma, paslaugų ir prekių dalijimasis. Ši veikla labiausiai paplitusi apgyvendinimo, transportavimo, finansavimo, daiktų nuomos paslaugų teikime.…

Piliečio, kaip viešųjų paslaugų naudotojo, diskursas šiuolaikiniame viešajame sektoriuje

Parengta remiantis Audronės Kasperavičiūtės (2014) baigiamuoju darbu. Parengė darbo vadovė V. Burkšienė, 2016 07 24. Viešasis sektorius dvidešimt pirmajame amžiuje integruoja (skirtingais tempais skirtingo išsivystymo šalyse) naujojo viešojo valdymo nuostatas. Naujasis viešasis valdymas pasireiškia piliečių aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo principais viešoje gyvensenoje. Kitaip tariant, naujasis viešasis valdymas neatsiejamas nuo pačių piliečių dalyvavimo viešųjų paslaugų organizavime ir jų teikime. Todėl mokslinėje literatūroje suaktyvėjo „piliečio“ sampratos vartosena. Tačiau gilinantis į tekstus galima pastebėti, kad autoriai nėra sutarę dėl vieningo termino diskurso. Įvairiuose moksliniuose straipsniuose vyrauja skirtingos sampratos: „klientai“, „vartotojai“, „visuomenė“, „piliečiai“ ir…