Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje

Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.

Darnių viešųjų paslaugų sistemos modeliavimas

Šiame tekste apžvelgiamos S.P.Osborne, Z.Radnor, T.Kinder, I.Vidal straipsnyje “The SERVICE Framework: A Public‐service‐dominant Approach to Sustainable Public Services” [British Journal of Management, 2015, Vol.26, Issue 3, p. 1-15] pateikiamos idėjos. Globali 2008 m. pabaigoje kilusi ekonominė recesija tapo iššūkiu viešojo sektoriaus organizacijoms (VSOs), teikiančioms paslaugas vietos bendruomenėms, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui (viešajam, privačiajam ar nevyriausybiniam) jos priklauso. Gelbėdamos situaciją vyriausybės ėmėsi rengti įvairias „išgyvenimo“ strategijas, turinčias sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei skatinti ekonomikos augimą. Kitaip tariant buvo stengiamasi „padaryti daugiau su mažiau“ (doing more with less). Toks iššūkis paskatino…

Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų…

Organizaciniai tinklai – moderni regiono darnaus vystymosi realizavimo forma

Šiandieninė globali, nenuspėjama aplinka skatina ir tuo pačiu reikalauja esminių naujų viešojo valdymo sistemų kūrimo ir funkcionavimo pokyčių, kai galima sujungti srautus, ekspertines žinias, išteklius, tapatybes, organizacinius pajėgumus, kurie užtikrintų darnaus vystymosi sėkmę regione. Autorių teigimu (Burkšienė, 2014; Bučinskas, Giedraitytė, Raipa, 2014), darnus vystymasis reikalauja naujų veiklos formų visose organizacijose, todėl reikia ieškoti būdų, siejamų su tarporganizacine, tarpsektorine sąveika, kurie padėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. V.Burkšienė (2016), V.Juknevičienė, R.Kareivaitė (2012), formuojant darnaus vystymosi politiką, rekomenduoja sudaryti visų tipų formalių institucijų tinklą, kuris suformuotų aplinką, tinkamą darnaus vystymosi realizavimui, ir paskatintų…

Viešojo sektoriaus reikšmė realizuojant darnų vystymąsi

Lietuvos kelias darnaus vystymosi link prasidėjo atkūrus nepriklausomybę. Pasikeitė ne tik valstybės statusas, tačiau ir jos valdymo turinys. Tai vyko palaipsniui, steigiant naujas institucijas, rengiant naujus planus. Svarbiausi darnaus vystymosi proceso raidos įvykiai Lietuvoje nurodyti žemiau esančioje lentelėje. Permainas Lietuvoje darnaus vystymosi kontekste ypatingai veikė eurointegraciniai procesai. Europos Bendrijos Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (2007, p. 1) teigiama, kad „daugelį tikslų mes galime pasiekti tik kartu, o ne atskirai. Europos Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai bei vietos institucijos įvairias užduotis sprendžia kartu“. ES regioninė politika užtikrina investicinę paramą…