Dalyvaujamasis biudžetas, kuris lemia pokyčius

Projekto „Dalyvaujamojo biudžeto įgalinimas Baltijos jūros regione“ (angl. „Empowering Participatory Budgeting in the Baltic Sea Region“ arba „EmPaci“) partneriai pristato sėkmingą, įrodymais grįstą leidinį apie dalyvaujamojo biudžeto sudarymo patirtį iš viso pasaulio – „Dalyvaujamojo biudžeto gerųjų praktikų gidą“ (angl. „Participatory Budgeting Blueprint Guidebook”). Jį parengė Klaipėdos universiteto mokslininkai, glaudžiai bendradarbiaudami su kolegomis iš Rostoko universiteto.

„Vakcinavimas“ dalyvaujamuoju biudžetu: į kairę nuo centro

Startavęs kaip kairiųjų politinių jėgų socialinis projektas, dalyvaujamasis biudžetas netruko išplisti pasaulyje. Baiocchi ir Ganuza (2014) teigimu, nuo 1989 m., kai buvo pradėtas taikyti Brazilijos mieste Port Alegrėje, iki dabar DB tapo itin adaptyviu ir lanksčiu konstruktu, daugiau ar mažiau sėkmingai taikomu tiek skirtinguose kontekstuose, tiek ir skirtingų politinių jėgų visoje politinės skalės amplitudėje.

Viešojo saugumo prioritetų ir socialinių grupių interesų dialektika

Modernios demokratinės valstybės nacionalinį saugumą formuoja ne tik tarptautinių santykių padėtis ar kaimyninių valstybių vykdoma užsienio politika, bet ir pilietinės visuomenės būklė, vaidmuo visuomenės bei valstybės saugumo užtikrinimo ir formavimo struktūroje, pilietinę visuomenę sudarančių socialinių grupių interesai, jų sąveika ir valstybės jiems skiriamas dėmesys.

Klaipėdos miesto diplomatija

Mokslas aktyviai gilinasi į miestų vaidmenį pasaulyje sprendžiant globalius klimato atšilimo, darnios plėtros, taikos, terorizmo, saugumo ir kitus klausimus. Šis vaidmuo, kaip reiškinys yra įvardijamas Miestų Diplomatija (City Diplomacy) ir analizuojamas miestų tarptautinio bendradarbiavimo (miestų dvynių arba tarpmiestinės tinklaveikos), išmaniųjų miestų (Smart Cities), merų vaidmens bei alternatyviosios diplomatijos (para- diplomatijos) kontekstuose.