Elektroninių rinkodaros priemonių taikymas Europos kultūros sostinių programose

Jau nuo 1970–ųjų Europos šalys skatina naujus miestų plėtros būdus, orientuotus į kultūrą, turizmą, kūrybines industrijas. Y.D.Liu (2014) teigimu, kultūrinių renginių organizavimas yra viena iš pagrindinių kultūrinio turizmo plėtros formų. Vienas tokių renginių, kuris jau tapęs tradicija ir yra itin svarbus Europos kultūros plėtros kontekste, kasmetinis Europos kultūros sostinės programos iniciatyvos įgyvendinimas. Rinkodaros požiūriu M.Lamza ir kt. (2011) skiria keturis pagrindinius tikslus, siekiant tapti Europos kultūros sostine: didinti miesto žinomumą tarptautiniu lygiu; keisti miesto įvaizdį; didinti vidaus ir užsienio turizmo srautus; didinti kultūros auditoriją. Anot D.Getz ir S.J.Page (2016), šis…

Daugiafunkcinės strateginės partnerystės erdvė jaunimui – moderni tinklinė erdvė Klaipėdos mieste

Klaipėdos miestas šiandien susiduria su aibe jaunimo politikos problemų: nevaldoma jaunimo emigracija, jaunimo nevyriausybinių organizacijų pasyvumas, jaunimo neužimtumas, pavėluotas jaunimo problemų monitoringas, jaunimo socialinės atskirties augimas, jaunimo nedarbas, tikslinio finansavimo jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms trūkumas ir nerezultatyvus jaunimo organizacijų bendradarbiavimas su vietos valdžia. Siekiant išsiskirti nuo kitų pirmaujančių jaunimo politikoje Lietuvos savivaldybių ir išspręsti esmines jaunimo politikos problemas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 metais planuoja steigti jaunimo nevyriausybinių organizacijų centrą – daugiafunkcinės strateginės partnerystės erdvę jaunimui. Tikima, kad šis centras taps nuolatiniu ir nuosekliu bendradarbiavimo bei traukos centru tarp aktyviausių Klaipėdos…

Savivaldybių bendradarbiavimo patirtis ir situacija Lietuvoje

Viešasis sektorius susiduria su daug įvairių iššūkių ir problemų, turi atsakingai priimti trumpalaikius ir ilgalaikius strateginės reikšmės sprendimus. Jis turi būti reaguojantis, aktyvus ir linkęs bendradarbiauti. Savivaldybių bendradarbiavimo fenomenas pastebimas beveik visose Vakarų demokratijose, tačiau, ypač Lietuvoje, pastebimas mokslinių analizių šia tema trūkumas. Tarpsavivaldybinis bendradarbiavimas mokslinėje literatūroje apibrėžiamas kaip tinklinio tipo organizacinis funkcionavimas vietos politiniame administraciniame kontekste (Kettunen, Teles, 2015, p. 2). Paprastai savivaldybių bendradarbiavimo sąvoką galima apibrėžti kaip dviejų ar daugiau savivaldybių kooperavimąsi, išteklių sujungimą ar kartu vykdomą veiklą siekiant bendrų tikslų. M. Warner (2011, p. 423) savivaldybių bendradarbiavimą…

Didmiesčio seniūnaičių vertinimas: Klaipėdos miesto savivaldybės atvejis

Vietos savivaldos valdymo gerinimui ir tobulinimui Lietuva teisiškai įtvirtino vietos bendruomenės atstovo – seniūnaičio – rinkimus ir priskyrė jam tam tikras visuomeninio pobūdžio pareigas. Visgi 2008 metų LR vietos savivaldos pakeitimų įstatymas, įtvirtinęs seniūnaičio instituto rinkimus, buvo priimtas neatsižvelgus į tai, kad ne visos Lietuvos savivaldybės turi seniūnijas. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto savivaldybė ir neorganizavo seniūnaičių rinkimų iki 2012 metų, kol nebuvo įpareigota teismo. Teismo nutarime buvo nurodyta, kad savivaldybės, neturinčios seniūnijų, turėjo seniūnaičių institutą sieti su vietos savivaldos gyventojo dalyvavimu tuose vietos savivaldos padaliniuose, kuriems buvo priskirtos seniūnijų…

Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų darbai ir patirtys

Prieš keletą metų buvo atliktas vienas įdomus tyrimas (bent jau patys taip manome). Siekiant nustatyti gebėjimus, kurių reiktų magistro programos absolventams, buvo atlikta devyniolika struktūruotų interviu su valstybės tarnautojas, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Europos parlamento darbuotojais. Kokybinio tyrimo respondentai buvo atrintki pagal tokius kriterijus: (a) patirtis NVO, valstybės tarnyboje, ES institucijose; (b) darbas skirtinguose sektoriuose; (c) darbo pobūdžio įvairovė. Toliau bus analizuojami tyrimo metu nustatyti gebėjimai pagal kiekvieną respondentų grupę, suskirstant juos pagal tris kriterijus: tipiniai ir netipiniai darbai; įgyti gebėjimai darbo metu; sėkminga profesinė patirtis. Nevyriausybinių organizacijų atstovai Tipiniai…