Įgyvendinant klimato politiką vietos valdžia yra svarbi, nes ji gali reaguoti į piliečių poreikius, priimti jų teikiamus pasiūlymus, idėjas.
Vietos valdžia „yra labiausiai jautri ir prieinama piliečiams per visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus (pvz., tarybos posėdžiai, patariamieji posėdžiai, pilietinės visuomenės įsitraukimas ir kt.)“ (Dale ir kt., 2019). Taip pat ji gali įtraukti žmones į klimato politikos įgyvendinimą. Svarbu ir tai, kad „miestai gali atlikti svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos programas, nes jie yra vietinių veiksmų ir nacionalinio bei tarptautinio lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo įsipareigojimų sankirtoje“ (Reckien ir kt., 2018).
Nagrinėjant situaciją didžiausiose Lietuvos savivaldybėse galima teigti, jog klimato politikos įgyvendinimui Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių planavimo dokumentuose ir internetinėse svetainėse yra skiriamas vidutinis dėmesys.
Vertinant kiek plačiai (kokiose srityse) siekiama įgyvendinti klimato politiką pastebėta, jog visų trijų miestų savivaldybių planavimo dokumentuose nurodoma, kad jie siekia veikti tokiose srityse:
– Transportas (siekiama mažinti transporto keliamą triukšmą, taršą; skatinamos zonos „ne automobilio“; skatinama rinktis mažiau taršias transporto priemones ir kt.);
– Darnus judumas (siekiama gerinti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą; siekiama sudaryti visapusiškai saugias judėjimo sąlygas visiems eismo dalyviams, skatinama rinktis bevarikles transporto priemones ir kt.);
– Darni teritorijų ir gyvenamosios aplinkos plėtra (žaliųjų erdvių kūrimas; daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų atnaujinimas; miestų savitumo saugojimas ir kt.).
Planavimo dokumentuose nurodoma, kad siekiama užtikrinti darnų judumą mieste, vystyti tvarią miesto aplinką, plėtoti žaliąsias miesto erdves, mažinti transporto priemonių keliamą triukšmą bei taršą ir kt. Tikslai ir uždaviniai yra skirti klimato kaitos sukeltų padarinių mažinimui bei tokiu būdu siekiama padėti stabdyti klimato kaitą.
Vertinant, ar planavimo dokumentuose vartojama sąvoka „klimato politika“, galima konstatuoti, kad sąvoka „klimato politika“ savivaldybių planavimo dokumentuose įvardinta nebuvo. Vietoj šios sąvokos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų planavimo dokumentuose yra kalbama apie klimato kaitą, klimato kaitos mažinimą, klimato kaitos poveikio mažinimą ir pan.
Vertinant savivaldybių e-komunikacija apie klimato politikos įgyvendinimą (kokia yra pateikiama informacija susijusi su klimato kaita, aplinkosauga, ar savivaldybės inicijuoja projektus susijusius su klimato kaitos mažinimu, ar pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų ir pan.), nustatyta, kad daugiausia klimato politikos įgyvendinimui dėmesio skiria Vilniaus miesto savivaldybė (žr. 1 lentelę).
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad didžiųjų miestų savivaldybėse yra siekiama įtraukti į priemonių įgyvendinimą verslus, bendroves. Taip pat siekiama, kad gyventojai prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, jiems suteikiama galimybė dalyvauti atrankose dėl aplinkosauginių švietimo projektų įgyvendinimo. Tačiau informacijos apie reikšmingų projektų, iniciatyvų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus nerasime.
Literatūra
Dale A., Robinson J., King L., Burch S., Newell R., Shaw A. ir Jost F. (2019). Meeting the climate change challenge: local government climate action in British Columbia, Canada. Climate policy, 20, 866-880. https://doi.org/10.1080/14693062.2019.1651244
Reckien D. ir kt. (2018). How are cities planning to respond to climate change? Assessment of local climate plans from 885 cities in the EU-28. Journal of Cleaner Production, 191(1), 207-219. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2018.03.220
