Darbo kodekso projektas arba darbo santykiai kitaip (I)

  • 17
    Shares

darbas2015 rugpjūčio 25 d. Trišalėje taryboje baigus svarstyti naujojo Darbo kodekso projektą (toliau tekste „Projektas“) ryškėja esminiai naujojo darbo teisinių santykių reglamentavimo bruožai. Projektas pasižymi tuo, kad nors būdamas bene svarbiausia, tačiau yra tik dalis viso numatomo keisti darbo teisės ir Lietuvos socialinio modelio (apimančio esminius pakeitimus darbo santykiuose, užimtumo reglamentavime, reformuojat socialinio draudimo apsaugą). Be Darbo kodekso pakeitimų laukia ir eilė kitų įstatymų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir kt. Todėl tokio pobūdžio straipsnyje autorius, kaip taisyklė, susiduria su dilema – vieną vertus neįmanoma aptarti visų pakeitimų, paaiškinti juos vadovaujantis bent keliais tyrimo metodais, t.y., nors minimalaus padorumo ribose motyvuoti bendrą požiūrį į vykstantį virsmą. Kitą vertus yra pavojus, kad pabandžius atlikti situacijų tyrimą pasirenkant konfliktiškiausius skirtingų interesų susidūrimo taškus, toks tyrimas bus fragmentinis ir nesuteiks tokios bendros informacijos, kuri leistų susidaryti nors paviršutinišką nuomonę apie esminius darbo santykių reglamentavimo pasikeitimus. Todėl pasirinkta forma – komentarų (straipsnių) ciklas, kurių tikslas pažvelgti į tokius darbo teisinių santykių pasikeitimus, kurie nors iš pirmo žvilgsnio nereglamentuoja tiesiogiai konkrečių teisių ir pareigų, tačiau atspindi bendras darbo santykių reglamentavimo kaitos tendencijas.
Viena tokių normų yra siūlomo projekto 32 str. 4 d., kuri nurodo, jog darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių. Toliau šiame straipsnyje nustatomas sąrašas išimčių iš šios taisyklės, kurių plačiau nenagrinėsime. Šioje teisės normoje be kita ko nurodoma, kad kilus ginčui dėl teisės, t.y. darbo ginčų komisijai arba teismui „nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė“. Pirmiausia kyla abejonė, ar bendras leidimas sutartimi nukrypti nuo imperatyvo nepažeidžia iš Konstitucijos kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui paisyti teisės aktų hierarchijos, kuri taip pat reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti sureguliuoti tik įstatymu, bei draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu aukštesnės galios teisės aktu. Manome, kad jokios sutarties nuostata negali paneigti įstatyme nustatyto imperatyvo (manytume, kad tai suprasdami kodekso rengėjai nustatė minėtą eilę išimčių, užkertančių kelią nukrypimams, bei minėtą bendrą taisyklę, patvirtinančią, jog sutarties nuostata neturėtų prieštarauti įstatyme nustatytam imperatyvui). Tokią išvadą patvirtina ir siūloma normos dispozicija, juk taisyklė, jog „nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja […] nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė“, nustatoma kaip alternatyvi (naudojamas žodelis „ar“, o ne „ir“), taigi darbo sutarties nuostatos netaikymui pakanka, kad ji prieštarautų įstatymuose nurodytam imperatyvui.
Vis dėl to atsakymas į klausimą, ar tokia formuluotė tuo pačiu reiškia, kad kol darbo sutarties nuostata nėra apskųsta darbo ginčų komisijai ar teismui ji negali būti taikoma ir ar iš jos kylantys reikalavimai pripažintini vykdytinais ir teisėtais, nėra toks aiškus, nes normos netaikymo pradžios momentas pirmiausia siejamas su darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimo priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl tam tikros darbo sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia gali būti iškeliamas ne kaip pagrindinis, o kaip fakultatyvus reikalavimas, taigi net ir laikant, kad darbo sutarties nuostata netaikoma nuo jos atsiradimo, tai jos neteisėtumo pasekmių pašalinimas gali apimti tik konkretų ginčijamą atvejį, o ne visų pasekmių pašalinimą. Todėl manome, kad tiek leidimo, tiek draudimo, kuriuos suteikia ta pati norma, įgyvendinimas silpninamas ne tik vidinio prieštaringumo, tačiau ir nepakankamai užtikrinančios procedūros. Tokiame reguliavime egzistuoja ir tam tikras neaiškumas, ir vidinė prieštara, kuri galimai skatins darbo ginčų šiuo pagrindu skaičiaus didėjimą ateityje vien dėl skirtingo darbdavių ir darbuotojų normos aiškinimo būdų.
Taip pat abejotina, ar bendrąja taisykle galima nustatyti išimtis iš bendrųjų taisyklių, nes išimtis nustatančios taisyklės visada nustato konkrečius išimtinius atvejus, o ne atvirkščiai. Štai, pavyzdžiui, toks teisinės technikos reikalavimus atitinkančio reguliavimo pavyzdys, aptariant leidimą nukrypti nuo imperatyvo (šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip papildomas teisinis reguliavimas darbo sutartimi), numatytas pasiūlyto Projekto 144 str. 1 d., kuriame konkrečiai suformuluota išimtis iš bendros taisyklės, leidžianti darbo sutartimi nustatyti vėlesnį nei dešimt darbo dienų nuo mėnesio pabaigos terminą, nustatyta imperatyviai šiame straipsnyje, išmokėti darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį (šią išimtį profesinės sąjungos siūlė panaikinti, tačiau ji liko). Manytume, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nors bendras leidimas darbo sutartimi įstatyme nenustatytais konkrečiais atvejais nukrypti nuo imperatyvių įstatymuose nustatytų taisyklių turinio atžvilgiu neabejotinai demonstruoja sutartinio darbo santykių vaidmens pirmumą imperatyviojo reguliavimo atžvilgiu, tačiau jame nėra pašalinti visi prieštaravimai, o pati norma kelia abejonių aiškinant ją tiek tikslo, tiek galimų pasekmių požiūriu.

Nuotrauka J.Dvorak.


  • 17
    Shares

Related posts

Leave a Comment