Personalizuotos sveikatos priežiūros paslaugos onkologiniams ligoniams Lietuvoje – utopija ar realybė? Gerosios Didžiosios Britanijos patirties apžvalga (II)

  • 27
    Shares

cancerSiūlome antrą dalį straipsnio apie personalizuotas sveikatos priežiūros paslaugas onkologiniams ligoniams. Pirmąją dalį galite rasti ČIA.

Reabilitacijos susirgus onkologine liga priemonių paketas skatina individualizuotą paslaugų teikimą, kuriam būtini koordinacija ir bendradarbiavimas tarp pirminės sveikatos priežiūros, antrinės sveikatos priežiūros specialistų bei visuomeninių organizacijų. Toks bendradarbiavimas taip pat žymiai padidina paciento pasitikėjimą specialistų darbu bei visa sveikatos sistema savoje šalyje. Taigi iš esmės  šių personalizacijos priemonių rinkinys įgalina pacientus valdyti su savo sveikata susijusius procesus, didina atsakomybę sau pačiam, padidina žinojimą apie vietines paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Taip pat žymiai praplečiamas žinojimas apie sveikos gyvensenos, aktyvaus laisvalaikio teikiamą naudą, pagerėja ligonių gyvenimo kokybė ir atsiranda galimybė geriau susitvarkyti su savo emociniu stresu, įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą (Rowe, Young, Rowlands, 2014, p.ii).
Savaime suprantama, kad ši personalizuotų paslaugų transformacija taip pat reikalauja profesionalaus specialisto, kuris būtų atsakingas už visų šių priemonių įgyvendinimą ir prisiimtų paciento priežiūros koordinavimo funkciją. Optimaliausias šios problemos sprendimo variantas yra klinikiniai slaugytojai – specialistai (toliau – KSS). KSS – tai klinikiniai slaugos ekspertai, kaip pagalbinė jėga dirbantys su gydytojais onkologais, turintys aukštą išsilavinimą ir ilgametę sukauptą patirtį specifinėje onkologijos srityje, todėl jų kompetencija neabejotinai yra didelė. Šie specialistai integruoja turimas žinias apie vėžį ir medicininį jo gydymą įvertinant, diagnozuojant, priskiriant gydymą pacientui ir sprendžiant su tuo susijusias problemas ir rūpesčius, kylančius onkologiniam ligoniui (NHS, 2010). 2010 m. atlikti Nacionaliniai onkologinių ligonių patirties tyrimai atskleidė didžiulį KSS daromą teigiamą poveikį onkologiniams ligoniams. Lyginant tyrimų duomenis tarp ligonių, kurie turėjo šį profesionalą, ir tų, kurie neturėjo, matomas didžiulis skirtumas. Tie žmonės, kurie turėjo KSS žymiai ramiau ir pozityviau žiūrėjo į savo sveikatos priežiūrą bei gydymą. Didžiausi skirtumai pastebimi tokiose srityse kaip verbalinės ir rašytinės informacijos suteikimas dėl finansinės paramos, išrašymo iš ligoninės, pagalbos po gulėjimo stacionare ir emocinės paramos klausimais (NHS (3), 2010). Taigi, KSS gali operatyviai identifikuoti greitai iškilusias problemas, kurioms išspręsti gali prireikti mediko pagalbos, ir pagal poreikį nukreipia pas atitinkamus specialistus ar organizacijas. Taip pat KSS tiesiogiai padeda žmonėms, pagerina jų sąlygas po chirurginių operacijų aprūpinant reikiamomis priemonėmis, kurių pagalba galima atsigauti namų sąlygomis išvengiant ilgesnio gulėjimo ligoninių palatose. KSS skatina visos medikų komandos bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad vėžys yra  itin kompleksinė liga, reikalaujanti koordinuotos priežiūros iš įvairių skirtingų sveikatos specialistų.  Tačiau klinikinis slaugytojas – specialistas, naudingas ne tik ligoniams, kaip jų interesų atstovas ir jo gydymosi kelią koordinuojantis profesionalas, tačiau taip pat šio specialisto turėjimas ekonomiškai naudingas pačiai organizacijai, t.y. ligoninėms. Savaime suprantama, kad onkologinių ligonių medicininiam gydymui, jų hospitalizavimui skiriamos didžiulės biudžeto išlaidos, todėl yra eilė sričių, kuriose nustatyta ir finansinė KSS nauda. Nacionalinio  audito „End of life care“ duomenimis Anglijos vyriausybė sutaupė 104 milijonus svarų, sumažinant neplanuotų greitosios priėmimo atvejų 10 proc. bei onkologinių ligonių gulėjimo ligoninėse trukmę 3 dienomis. Macmillan Cancer Support ekonominio modelio analizė, kurioje akcentuojamas KSS vaidmuo vėžio gydyme, parodė, kad paslaugų pagerinimas gali sumažinti išlaidas vėžio gydymui ir priežiūrai apie 10 proc., kai buvo atliktas tyrimas Mančesterio regione (krūties ir plaučių vėžio atveju) (NHS, 2010, p. 6). Todėl galima išskirti ir KSS ekonominius privalumus, tokius kaip gulėjimo ligoninėje trukmės, greitosios pagalbos iškvietimų atvejų sumažėjimas, profesionalų-gydytojų konsultacijų laiko sutaupymas, ligos gydymo atsisakymo atvejų sumažėjimas ir pan. (Royal College of Nursing, 2010, p.4). Taigi, klinikinis slaugytojas – specialistas užima lyderiaujančias pozicijas tobulinant sveikatos priežiūros sistemą, nes šio profesionalo buvimas neabejotinai prisideda prie ligoninių veiklos efektyvumo, finansinių kaštų sutaupymo ir svarbiausia, pacientų patirties gerinimo. Šie specialistai turi ne tik ilgametę patirtį ir didelę kompetenciją, tačiau jie yra pagrindiniai asmenys, nuolat palaikantys kontaktą su pacientais, jo artimaisiais bei kitais specialistais, dirbančiais vėžio gydymo srityje.
Kalbėti apie Anglijos gerąją praktiką yra svarbu  dėl keletos priežasčių. Pirmiausia, mūsų valstybėje turi būti stiprinamas NVO vaidmuo ir jų daroma įtaka viešajai politikai, o tai galima pasiekti suvokiant tam tikrus poveikio mechanizmus. Jau ne kartą buvo pabrėžta, kad NVO lobistinė veikla pasiekia rezultatų tuomet, kai ji yra pagrįsta statistiniais duomenimis. Tyrimai yra pagrindinis įrankis, galinti pakeisti sveikatos priežiūros politiką ir praktiką, todėl Lietuva turėtų pasukti tuo pačiu keliu. Ir tai yra labai reali perspektyva, atsižvelgiant į dabartinę NVO, dirbančių onkologijos srityje, padėtį.  Tam tikros Lietuvos organizacijos tokios kaip POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija) ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras per pastaruosius metus jau yra išplėtojusios pakankamai glaudų bendradarbiavimą su Anglijoje dirbančiomis NVO, tokiomis kaip Macmillan Cancer Support ir the Tiltas Trust. Vadinasi, šiai dienai turime puikias galimybes ir toliau bendradarbiavimo pagrindu gerinti onkologinių ligonių sveikatos politiką Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Macmillan atitikmuo Lietuvoje gali būti laikoma POLA organizacija, kuri vykdo lobistinę veiklą ir atstovauja onkologinių ligonių interesus valdžios sluoksniuose. Todėl dabar turime inicijuoti pilotinius tyrimus ir inovacijas, kurios būtų svarus pagrindas pokyčiams vykti. Šiam tikslui pasiekti galima puikiai pasinaudoti inovatyvias psichosocialines paslaugas teikiančiu Šv. Pranciškaus onkologijos centru, kurio siekiamybė yra stiprinti jau užmegztus bendradarbiavimo ryšius su ligoninėmis, tokiu būdų prisidedant prie geresnio onkologinių ligonių gyvenimo kokybės užtikrinimo. Taigi,  belieka šį bendradarbiavimą plėtoti pasinaudojant užsienio organizacijų jau įgyvendinamais personalizacijos instrumentais.
Tačiau reiktų pabrėžti, kad  vienas iš didžiausių iššūkių diegiant visas šiame straipsnyje išdėstytas inovacijas yra visuomenės mentaliteto pokytis, kai klinikinio gydymo kultūrą, kurioje gydytojai atlieka savo funkcijas fragmentuotai, pakeičia į asmenį kaip į visumą žvelgianti prieiga, suliejanti medicinines ir socialines paslaugas. Mūsų visuomenei – tiek pacientams, tiek klinikinei bendruomenei – vis dar sunku suvokti, kad NVO teikiamų paslaugų tikslas yra ne konkuruoti su medicininėmis įstaigomis, o lygiagrečiai prisidėti prie geresnės onkologinių ligonių gydymosi patirties ir aukštesnės gyvenimo kokybės užtikrinimo.
Analizuojant dabartinę onkologinių ligonių sveikatos politikos situaciją Anglijoje, nepriklausomai nuo daugelio pasiekimų, taip pat kaip ir Lietuvoje vis dar pabrėžiama problema, kad sveikatos sistemoje onkologine liga sergančio asmens ligos kelyje tebėra ignoruojami jo socialiniai, emociniai, psichologiniai poreikiai, daugiausia orientuojantis į medicininį gydymą. Tačiau galima teigti, kad asmens, kaip individo, turinčio ne tik sveikatos, bet ir socialinius poreikius, prieiga Anglijoje labiau buvo ir tebėra inicijuojama trečiojo sektoriaus organizacijų, žinomiausia iš jų Macmillan Cancer support. Tai sektinas pavyzdys, rodantis kaip visuomeninės organizacijos susivienijusios gali paveikti nacionalinę politiką. Todėl mūsų valstybė, kaip moderni ir demokratiška Europos Sąjungos narė, taip pat turi skirti didžiulį dėmesį sveikatos priežiūros politikai, imant pavyzdį iš jau pažengusių Europos valstybių ir adaptuojant naujoves prie savos sistemos, nes nuo to, kaip sveikatos politika kuriama, įgyvendinama ir strategiškai planuojama, priklauso  tolimesnė mūsų gyventojų sveikatos gerovė bei valstybės padėtis pasaulio kontekste.

Šaltiniai:
Macmillan cancer support. 2015. Information and support: Coping.
Macmillan cancer support (2). 2015. What we do.
Needham C. 2011. Personalising public services: understanding the personalisation narrative. University of Bristol. UK
Nancy E.A.2008. Cancer Care for the whole person. Meeting psychosocial health needs. Washington.
NHS Constitution. 2015.
NHS.2010. Excellence in Cancer care: the contribution of the clinical nurse specialist. Part of the national cancer programme.
NHS (2).2010. The impact of the clinical nurse specialist.
NCSI (National Cancer Survivorship Initiative). 2014.
NCSI (National Cancer Survivorship Initiative) (2). 2013. Holistic needs assessment.
NCSI (National Cancer Survivorship Initiative) (3). 2013. Treatment summary.
NCSI (National Cancer Survivorship Initiative) (4). 2013. Cancer care review.
Rowe J., Young N., Rowlands S. 2014. The recovery package. We are macmillan. cancer support.
Royal College of nursing. 2010. Specialist nurses changing lives, saving money. London.
SIC (Sveikatos informacijos centras).2015. Mirtingumas pagal priežastis ir amžiaus grupes 2014 m.
Vlmedicina.2013.Vėžys:statistika ir mitai.


  • 27
    Shares

Related posts

Leave a Comment