Ar savivaldybės taryboje purvina?

  • 55
    Shares

savivaldybePamąstymai, kuriais dalinuosi, gimė perskaičius Facebook paskyroje aptiktą vietos bendruomenės narių susirašinėjimą:

– Kodėl tavęs taryboj nėra?
– Ten purvina.

Skirstymas į „ten (purvina)“ ir „čia (ko gero, švaru)“ leidžia daryti įžvalgą, kad valdysena dažnoje Lietuvos savivaldoje dar nesuvokiama nei teoriškai, nei praktiškai. Tad pirma – trumpa teorinė įžanga apie valdyseną. Po to bandymas – pažiūrėti į „purvo“ prielaidas ir faktą bei galimybę išsikuopti.
Kodėl reikia kalbėti apie valdyseną? Todėl, kad mes gyvename kitokiame pasaulyje nei jis buvo 20 amžiuje. Pasikeitęs net pačios mažiausios visuomenės ląstelės – šeimos modelis. Pvz., teigiama, kad šiuolaikiniai vaikai jau nevaromi nuo tėvų „vakarėlių“ stalo, nes vaišės ir kalbos yra kitokios (ta prasme, moralesnės, atviresnės ir skaidresnės), vaikai dalyvauja svarstant šeimos problemas, finansus ir žino apie šeimos padėtį bei galimybes viską. Tai jau nelaikoma „ne vaikų reikalu“. Analogiški pokyčiai akivaizdūs ir demokratinėse 21 amžiaus visuomenėse: sprendimai yra moralesni, atviresni, skaidresni; finansais domisi ir apie juos išmano daugelis paprastų visuomenės narių. Taigi valdymą, kai sprendimus priima kažkas „purviname raudonų (bet nebūtinai) plytų name“ keičia valdysena, kuri yra atviresnė, skaidresnė, ir kuri pasižymi visuomenės žinojimu bei dalyvavimu sprendžiant problemas ir priimant sprendimus.
Valdysenos apibūdinimų yra keletas. Paprasčiausiai „paguglinus“, galima rasti keliuose žodynuose pateikiamą vienodą sampratą: „valdysena – valdymo būdas“. Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir teisės katedros leidinyje, pristatančiame magistratūros programą „Regionų valdysena“ pateikiamas toks aiškinimas: „valdysena = viešasis valdymas – „visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos“ (LRS, 2012).“ Interpretuojant sampratą, galima teigti, kad valdysena, kaip ji suprantama viešajame kontekste, yra toks valdymo būdas (procesų visuma), kuriame dalyvauja viešojo valdymo institucijos ir visuomenė. Kitaip tariant, valdysena neįmanoma be visuomenės (savivaldos kontekste įvardijamos bendruomene) dalyvavimo. Būtina viešųjų institucijų ir visuomenės sąveika.
Susiekime tai su Vietos savivaldos įstatymo (LRS, 1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 (aktuali redakcija)) nuostatomis. Visuomenė jame yra įvardijama savivaldybės bendruomene (3 str., 3 dalis). Įstatyme įvardintos ir už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos, su kuriomis visuomenė (šiuo atveju bendruomenė) kartu turi dalyvauti valdysenoje:
(a) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.  Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (toliau – tarybos nariai) (11 str., 2 d.). Savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas (22 str., 1 d.).
(b) politinio (asmeninio) pasitikėjimo savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.
Pati bendruomenė apibūdinama taip (3 str., 11 dalis): Savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais.
Na ir teorinei pabaigai Vietos savivaldos principai (4 str., 9 ir 12 p.):
– savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus  švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;
– viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;
Remiantis pateiktais teoriniais apibūdinimais (ypač vietos savivaldos įstatymo nuostatomis), galima pasvarstyti apie savivaldybės tarybos purvą ir galimybę jį išsikuopti.
Jau žinome, kad savivaldybės tarybą demokratinėje šalyje (o tokia ir yra Lietuvos Respublika) renka vietos bendruomenė iš savo narių tarpo. Taigi tarybos narys yra vietos bendruomenės atstovas. Šių atstovų pasiskirstymas taryboje yra tiesiogiai proporcingas bendruomenės pasiskirstymui savivaldybės teritorijoje, turint omenyje pažiūras, požiūrius, nuostatas, nuomones, pomėgius, supratimą apie reiškinius bei procesus ir pan. Kitaip tariant, savivaldybės taryba gali būti laikoma savivaldybės bendruomenės sumažintu modeliu. Vadinasi, taryba yra ne vienalytė. Joje susidėlioja pažiūrų, požiūrių, nuostatų, nuomonių, pomėgių, supratimo apie reiškinius spektras, kuris pagal apimtis ir sintezes atspindi bendruomenės kritinės masės išraišką. Kitaip tariant, paprastąja balsų dauguma priimami tarybos sprendimai atspindi kritinės savivaldybės bendruomenės masės pažiūras, požiūrius, nuostatas, nuomones, pomėgius, supratimą apie reiškinius Todėl teiginys „ten purvina“ tiesiogiai sietinas su tam tikra savivaldybės bendruomenės dalimi (skaityti aukščiau pateiktą savivaldybės atstovaujančiosios institucijos sampratą). Ar teiginio autorius apie tai susimąstė? Ar tai ir buvo norima pasakyti? Juk taip galima ir į savo daržą akmenų prisimėtyti. O tuomet neišvengiamai tektų kuoptis.
Beje, kuopimasis plačiąja prasme yra visiškai pozityvus procesas, turint omenyje valdysenos kontekstą savivaldoje. Juk dalyvaujame įvairiose pavasario švaros talkose, akcijose. Bereikia visai nedaug – tik savyje įtvirtinti aukščiau pateiktą, sėkmingai valdysenai ypatingai svarbų supratimą: savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai (taigi ir AŠ), bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais.

Nuotrauka J.Riekašienės.


  • 55
    Shares

Related posts

Leave a Comment