Tinklaveika kaip vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų sąveikos tobulinimo priemonė

  • 28
    Shares

indeksai1Siekiant modernizuoti viešąjį valdymą XXI a. vis daugiau dėmesio skiriama vienai iš tarporganizacinės sąveikos formų – tinkliniam bendradarbiavimui (tinklaveikai). Pasak M.Castells (2005), tinklai tampa esmine struktūrine forma, kuri padeda siekti naujų žinių, keistis informacija ir patirtimi, o tinklinis bendradarbiavimas užtikrina šių procesų eigą ir rezultatus.
Vis didėjanti tarporganizacinė sąveika Europos valstybėse jungia ne tik viešąjį, privatųjį, bet ir nevyriausybinį sektorių. Tai daro įtaką pilietinio sektoriaus stiprėjimui, gausėja nevyriausybinių organizacijų, kurios, bendradarbiaudamos su valdžios sektoriumi, padeda daug efektyviau spręsti kylančias problemas. R.Keast ir K.Brown (2002, 442-446 p.) teigia, kad tinklai tampa vis populiaresne bendradarbiavimo forma, padedančia peržengti ribotus hierarchinius santykius ir leidžiančia išvengti problemų, būdingų hierarchiniam ir rinkos modeliams. Tačiau, anot M.McGuire (2013, 114 p.), valstybinės institucijos vis dar bijo integruoti tinklus į valdymą, kadangi tai reikštų galios praradimą, t.y. „vyriausybės nebebūtų centrinė vairo ašis politiniame procese“ – ir svarbesnį vaidmenį priimant ir įgyvendinant sprendimus turėtų nevyriausybinės organizacijos (NVO).
2013 metų gruodžio mėnesį priėmus Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą buvo žengtas pirmasis žigsnis link valstybės institucijų ir NVO glaudesnio bendradarbiavimo. Įsigaliojus įstatymui savivaldybėse vyksta pokyčiai: kinta tarporganizacinio bendradarbiavimo supratimas, imamasi naujų priemonių, įtraukiant piliečius į valstybės valdymą per nevyriausybines organizacijas.
Siekiant įvertinti tarporganizacinio bendradarbiavimo tarp savivaldybių administracijų ir NVO situaciją, 2015 metais atlikta Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Kretingos rajone veikiančių NVO bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos mieste veikiančių NVO tarporganizacinės sąveikos analizė. Tyrimo metu respondentams buvo pateikti klausimai, charakterizuojantys tarporgnizacinę sąveiką tarp savivaldybių administracijų ir NVO. Buvo prašoma įvertinti tarporganizacinį pasitikėjimo lygį, komunikavimo intensyvumą, informacijos dalijimosi procesus. Taikytas tinklinio bendradarbiavimo tyrimo modelis, paremtas indeksavimo sistema (dešimties balų), kuri nurodo bendradarbiavimo efektyvumo lygį.
Paveiksle matome tiek Kretingos rajono, tiek Klaipėdos miesto tarporganizacinio bendradarbiavimo su NVO indeksų reikšmes.

Kretingos rajono/Klaipėdos miesto NVO ir savivaldybių administracijų tarporganizacinio bendradarbiavimo situacija
indeksai2
Tiek Kretingos rajono, tiek Klaipėdos miesto savivaldybių administracijos turi bendradarbiavimo su NVO patirtį, todėl tarporganizacinis pasitikėjimas jau aptinkamas. Verta atkreipti dėmesį, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir rajone veikiančių NVO tarporganizacinis pasitikėjimo lygis (4,9 balo) didesnis nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir NVO (3,9 balo).
Skiriasi ir komunikavimo intensyvumo indeksų reikšmės. Tyrimo metu respondentų prašyta nurodyti, kokiais atvejais ir kaip dažnai dalijamasi informacija tarpusavyje. Kretingos rajone respondentų pateiktų atsakymų indeksų reikšmė yra 5,5 balo, Klaipėdos miesto – 3,8 balo. Galima teigti, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija labiau linkusi komunikuoti su NVO, komunikuoja planuotai ir kur kas dažniau nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir NVO.
Ne tokie reikšmingi savivaldybių skirtumai, vertinant informacijos dalijimosi sritį. Galima teigti, kad informacijos dalijimasis vyksta, siekiama dalintis su bendrais projektais ar veiklomis susijusia informacija.
Svarbu pabrėžti, kad nei viena tarporganizacinės sąveikos sritis nepriartėjo prie maksimalių dešimtbalės skalės įvertinimų.
Taigi, nors 2013 metų gruodžio mėnesį priėmus NVO plėtros įstatymą buvo žengtas pirmas žingsnis link savivaldos institucijų ir NVO glaudesnio bendradarbiavimo, tačiau problemų vis dar kyla. Vystant tinklinį bendradarbiavimą būtinas tiek savivaldybių administracijų, tiek NVO noras bendradarbiauti. Tarporganizacinis pasitikėjimo augimą, komunikavimo ir informacijos dalijimosi mąsto didėjimą paskatintų tarporganizacinio bendradarbiavimo programų rengimas.

Nuotrauka J.Dvorak.


  • 28
    Shares

Related posts

Leave a Comment