Strateginių tikslų formulavimo problemos Lietuvoje


strategijaSiekiant nustatyti strateginių tikslų formulavimo problemas Lietuvoje, 2014 – 2015 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame analizuotos pagrindinės aktualios valstybės, sektorinės ir Klaipėdos apskrities savivaldybių strategijos: Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (LT2030), Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (NDVS), Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m. strategija (LTIS), Valstybinė švietimo 2013 – 2022 m. strategija (VŠS), Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NES), 2010 – 2020 m. valstybinė sporto plėtros strategija (VSS), Klaipėdos miesto savivaldybės 2013 – 2020 m. strateginis plėtros planas (KMSS), Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas 2009 – 2020 m. su situacijos analize (KRSS), Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 m. strateginis plėtros planas (ŠRSS), Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2020 m. (PMSS), Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2014 – 2020 metams (NSS), Skuodo rajono savivaldybės strateginis plėtros 2014-2020 metų planas (SRSS), Kretingos rajono savivaldybės 2014 – 2020 m. plėtros planas (KRSS).
Norint įvertinti strateginių tikslų formulavimo problemas, remiantis mokslininkų pateiktomis rekomendacijomis buvo išskirti strateginių tikslų formulavimo kriterijai bei jų vertinimo indikatoriai:
1. Atspindintys tai, ką norima pasiekti – aiškiai apibrėžtas rezultatas, kurį reikia pasiekti. Laikomasi nuostatos, kad rezultatą parodys ne begalybę apibrėžiantys veiksmažodžiai, o baigtiniai.
2. Konkretūs – tikslo formuluotė turi būti labai aiški. Turi būti aišku, suprantama ir akivaizdu, ką konkrečiai reikia padaryti. Tikslas turi būti išsamiai aprašytas, atsakoma į klausimus: ką?, kaip?.
3. Besisiejantys su misija – tiksle turi atsispindėti tikslo ryšys su dokumente įvardinta misija. Vertinama kontent analizės būdu per sutampančius reikšminius žodžius.
4. Realūs – laikomasi nuostatos, kad realūs tikslai turi atspindėti išskirtas silpnybes ir grėsmes arba neigiamus veiksnius, kuriuos ir siekiama įveikti plano įgyvendinimo metu. 1. Atliekama kontent analizė, įvertinant, ar atsižvelgta formuluojant tikslą į silpnybes ir grėsmes; 2. Jei nėra silpnybių ir grėsmių, tada analizuojami neigiami veiksniai.
Apžvelgus strategijų tikslus, nustatyta, kad savivaldybių strategijose kiekvienam prioritetui yra formuluojama nuo 5 iki 14 tikslų. Tuo tarpu valstybinėse ir sektorinėse strategijose tėra suformuluota tik po vieną tikslą. Atsižvelgiant į šį skirtumą, vertinimo indikatoriai sugeneruoti atskirai valstybinėms bei sektorinėms ir savivaldybių strategijoms. Tikslai vertinami pagal kiekvieną kriterijų, pasirenkant vieną iš trijų galimų indikatorių: atitinka, neatitinka, iš dalies atitinka.

Lietuvos valstybinės ir sektorinės strategijos

strategija1

1 pav. Valstybinių, sektorinių strategijų tikslų vertinimas.
Šaltinis: sudaryta autorės.

Diagramoje matyti, jog daugiausia kriterijų atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslas (keturis kriterijus) bei Valstybinės sporto plėtros strategijos tikslas (tris kriterijus). Nors Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, lyginant su kitais analizuotais dokumentais, yra patvirtinta seniausiai – 2003 m., jos tikslas atitinka pagal visus analizuotus kriterijus, o „Lietuva 2030“, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtintos 2012 metais, neatitinka daugiau nei pusę/pusę analizuotų kriterijų. Deja, skirtingose strategijose tikslai suformuluoti skirtingai, nesivadovaujant vieninga strateginių tikslų formulavimo metodika, kuri leistų teisingai suformuluoti tikslą ir, tikėtina, padėtų jį pasiekti.

Klaipėdos apskrities savivaldybių strategijos

strategija22 pav. Klaipėdos apskrities savivaldybių strategijų tikslų vertinimo palyginimas.
Šaltinis: sudaryta autorės.

Remiantis 2 pav. duomenimis, galima teigti, jog Klaipėdos apskrities savivaldybių strategijų tikslai daugiau kriterijų atitinka tik iš dalies, nei atitinka ar neatitinka. Visų nagrinėtų savivaldybių strategijų tikslai, išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybės strategijos tikslus, atitinka po vieną kriterijų. Keturiose iš septynių strategijų, tikslai po du kriterijus atitinka iš dalies. Skuodo rajono savivaldybės strategijos tikslai tris iš keturių kriterijų atitinka iš dalies ir nei vieno neatitinka. Klaipėdos miesto savivaldybės bei Palangos miesto savivaldybės strategijų tikslai neatitinka po du kriterijus.
Analizės metu pastebėta, jog dažniausiai, kai tikslų formuluotės atitinka/iš dalies atitinka kriterijų atspindintys tai, ką norima pasiekti, mažiau tikslų/nei vienas tikslas nebeatitinka kriterijaus konkretūs ir atvirkščiai. Tai įrodo, jog viename tiksle, nėra integruoti keli skirtingi strateginių tikslų formulavimo kriterijai. Tačiau, situacija išlieka analogiška valstybinėms ir sektorinėms strategijoms – skirtingų strategijų tikslai suformuluoti skirtingai, nesivadovaujant vieninga strateginių tikslų formulavimo metodika.

Rezultatų palyginimas

strategija3
3 pav. Valstybinių, sektorinių strategijų (V., S.) ir Klaipėdos apskrities savivaldybių strategijų (S.) tikslų vertinimo palyginimas.

Palyginus gautus rezultatus, matyti, jog pagal analizuotus kriterijus, daugiau kriterijų atitiko valstybinių, sektorinių strategijų tikslai nei savivaldybių. Didžiausias skirtumas yra analizuojant kriterijų atspindintys tai, ką norima pasiekti: visi valstybinių, sektorinių strategijų tikslai atitiko šį kriterijų, o savivaldybių – tik trijų strategijų tikslai atitiko šį kriterijų. Kriterijų konkretūs atitiko du valstybinių, sektorinių strategijų tikslai, o savivaldybių strategijų tikslai neatitiko. Taip gali būti dėl to, jog daugelis kriterijų yra orientuoti į organizacijų tikslų formulavimą, todėl vienareikšmiškai negalima jų visų pritaikyti valstybiniams, sektoriniams, savivaldybių strategijų tikslams.

Atlikus strateginių tikslų formulavimo problemų Lietuvoje tyrimą, nustatyta, jog autoriai siūlo įvairių kriterijų strateginių tikslų formulavimui, tačiau jie labiau orientuoti į organizacijas. Formuluojant strateginius tikslus valstybinėse, sektorinėse ar savivaldybių strategijose būtų sudėtinga atsižvelgti į visus siūlomus kriterijus. Tikslai, dėl perteklinės informacijos, gali tapti painūs, plačios apimties.
Galima kelti diskusinius klausimus: „Ar strateginiai tikslai iš tiesų yra tokie reikšmingi ir ar jų formuluotei reikia skirti tiek daug dėmesio?“. Jei jie tokie reikšmingi, tai: „Kokiais vieningais kriterijais reikėtų vadovaujantis, formuluojant strateginius tikslus?“, „Ar tikslinga vadovautis strateginių tikslų formulavimo kriterijais, skirtais organizacijoms ar reikia ieškoti naujų metodinių siūlymų?“.
Pagrindine problema galima laikyti tai, kad tiek valstybinėse, tiek sektorinėse, tiek savivaldybių strategijose, nėra remiamasi vienoda metodika, apibrėžiančia, kokiais kriterijais reikia vadovautis, formuluojant strateginius tikslus.

Nuotrauka J.Dvorak.


Related posts

Leave a Comment