Kada vietos valdžia leis piliečiams sudaryti savo biudžetą?

  • 48
    Shares

biudzetas_vidusPaskutiniai piliečių nepasitenkinimo atvejai Klaipėdoje ir Palangoje (Darževoliucija, protestas dėl įvažiavimo mokesčio į Palangą) parodė, jog vietos valdžiai trūksta gebėjimų įtraukti suinteresuotąsias šalis į sprendimų priėmimo procesą. Ji mieliau renkasi uždarus „būrelius“ užuot diskutavusi su gyventojais. Kita vertus, gal tokių gebėjimų ir netrūksta, tiesiog vietos valdžia nežino, kaip paruošti demokratinius sprendimus? Keista!
Savivaldybių tarybose dirba nemažai verslininkų. Versle egzistuoja tokia praktika kaip atviras pasiūlymas. Pardavėjas siekia sukurti pasitikėjimo aplinką su pirkėjais. Verslo atstovai savo pasiūlymuose stengiasi detalizuoti, jog nėra taikomi paslėpti mokesčiai, pelno marža atitinka šakos gerąją praktiką ir siekia plėtoti ilgalaikį bendradarbiavimą.
Ar kada nors tokiai praktikai pasiryš vietos valdžia? Pasaulyje netrūksta pavyzdžių, kai gyventojai patys planuoja vietos valdžios biudžetus arba numato išlaidų prioritetus. Tokia praktika vadinama dalyvaujamuoju biudžetu. Pripažinta, kad dalyvaujamojo biudžeto taikymas tvarkant viešuosius reikalus suteikia vietos valdžiai didesnę legitimaciją, o gyventojai pripažįsta savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo poveikius kaip savo veiklos rezultatą. Taip pat tokiu atveju savivaldybė pagal visus valdysenos požymius gali pasigirti skaidrumu. Vietos valdžia pasitiki vietos bendruomene, yra užtikrintas demokratinis sprendimų priėmimas. Kadangi dalyvaujamojo biudžeto pavyzdžių netrūksta, tiesiog reikia pasinaudoti tuo, kas jau nuveikta, adaptuojant prie vietinio konteksto. Ypač, kai ir specialistai yra šalia! Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir teisės katedra parengė daugiau nei pusę tūkstančio viešojo administravimo specialistų.
Pažvelkime, kaip tai veikia Toronte (Kanada) ir Berlyne (Vokietija). Paprastai viskas prasideda nuo idėjų. Gyventojai susirenka į susirinkimus ir apsikeičia idėjomis, kas jiems yra aktualu. Tai daroma internetinėje erdvėje arba organizuojami susitikimai su gyventojais. Gali būti naudojamos gyventojų apklausos. Toliau idėjos apjungiamos ir gyventojai bendradarbiauja sukuriant galutinę prioritetų versiją, kuri būtų tinkama rengiant biudžetą. Tam galima naudoti elektronines priemones, pvz. – diskusijų forumus, socialinius tinklus. Toliau organizuojamas susitikimas dėl visų prioritetų konsolidacijos viename sąraše. Pabaigoje organizuojamas balsavimas. Geriau tai daryti gyventojų susitikimo metu, nors galima naudoti ir elektroninį balsavimą. Labai tinka balsavimas dėl prioritetų išdalijant lipdukus dalyviams, kad jie pažymėtų, kas jiems svarbu. Žinoma, tai gali nulemti, kad nugalės tam tikrų drąsių arba susitarusių gyventojų prioritetai. Pabaigoje galima pravesti dalyvių apklausą, siekiant sužinoti jų reakciją dėl balsavimo metu nugalėjusių prioritetų.
Jei susidomėjote, siūlau pasižiūrėti dalyvaujamojo biudžeto procesą Toronte: https://www.youtube.com/watch?v=mi7EeS0_r_o

Nuotrauka J.Dvorak.

 


  • 48
    Shares

Related posts

Leave a Comment