Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (VPSB) Neringoje poreikis ir galimybės

  • 46
    Shares

neringaNeringa yra pajūrio kurortas, kuriame ypač ryškus sezoniškumas ir dėl mažo vietos gyventojų skaičiaus ne mažiau ryškus perkamosios galios trūkumas ne sezono (spalio- balandžio mėnesiais) metu. Dėl šių bruožų tokio pobūdžio kurortai kai kada prilyginami kaimo turizmo teritorijoms (angl. rural tourism).
Visuomenėje vyrauja nuostata, kad sezoniškumas yra negatyvus reiškinys. Todėl profesionalai ir neprofesionalai siūlo ir bando ilginti sezoną visokiomis jiems žinomomis ar girdėtomis priemonėmis. Ne visada remiantis skaičiavimais ar argumentais. Tai pastebima ir Neringos kurorte, siūlant visokių priemonių (dažniausiai įvairių renginių) turistams atsivilioti ne sezono metu. Tačiau ne vienas tyrimas ir praktinis eksperimentas atskleidžia, kad užsienio turistai Neringą ne sezono metu aplanko itin retai. Tyrimais taip pat nustatyta, kad Neringoje dominuojantys lietuviai turistai – šalies didžiųjų miestų rezidentai, kurie ne sezono metu tiesiog pašonėje turi itin didelę įvairiam skoniui adaptuotą renginių bei kitokių laisvalaikio pramogų pasiūlą. Tad kyla natūralus klausimas: ar Neringa realiai gali sugundyti tiek užsienio, tiek Lietuvos turistus savo organizuojamais ne sezoniniais renginiais? Ko gero, ne. Ar Neringai reikėtų investuoti papildomai į savo renginius, kad sugebėtų konkuruoti su didžiųjų miestų renginiais? Ko gero, taip pat ne. Miesto biudžetas to neatlaikytų.
Tad ką galima būtų daryti ne sezono metu, kad miesto ekonominėje sistemoje nenustotų cirkuliuoti pinigai? Mano nuomone, galima išeitis – perkelti dėmesio koncentraciją nuo turistų į savo bendruomenę, kuriai po įtemptų vasaros darbų sudarytume aktyvios gyvensenos (pramogavimo) ir rekreacijos galimybes. Pavienių iniciatyvų yra ir dabar: miesto gimtadienio renginiai, kalendorinių ar istorinių švenčių minėjimai. Bet tai iš esmės tik renginiai. Ir viskas dažniausiai siūloma tik atsižvelgiant į miesto biudžeto ir turimos infrastruktūros galimybes. Na, dar rekomenduojama mankšta (finansuojama savivaldybės sveikatos programos lėšomis)  ar mėgėjiškas sportavimas privačia iniciatyva.
Rekreacinės pasiūlos, pateikiamos turistams vasarą, ne sezono metu neįmanoma panaudoti vietos gyventojų poreikiams, nes tokios pasiūlos Neringoje paprasčiausiai nėra: niekas tiek ir tokių paslaugų ne sezono metu nesiūlo. Ir nesiūlys, nes, kaip minėjau, pagal savo perkamąją galią (vietinių žmonių arba kitaip tariant, potencialių vartotojų skaičių) Neringa nėra patraukli verslui.
Bet nepaisant tokios realybės, neringiečiai yra nusipelnę ir, manyčiau, turėtų gauti atlygį už atsidavusį ir nuoširdų darbą turistų poreikių tenkinimui. Įtemptą ir viršvalandinį darbą, kurio dėka ženkliai pasipildo miesto biudžetas. Tokiu atlygiu galėtų tapti galimybė turiningai bei aktyviai leisti laisvalaikį arba kitaip tariant, užsiimti rekreacija (fizinių ir dvasinių jėgų atstatymu) savo mieste. Tai leistų kupiniems jėgų vėl sutikti vasaros darbymetį. Tuomet galima būtų įžvelgti mokslo leidiniuose akcentuojamą teigiamą sezoniškumo bruožą – galimybę vietos gyventojams atgauti fizinę ir dvasinę pusiausvyrą.
Mano siūloma išeitis vietos bendruomenės rekreacijai galėtų būti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas (VPSB). Ne sezono metu, kaip minėjau, neteikiama daug rekreacinių paslaugų, kadangi vietinių gyventojų yra per mažai. Neringiečiai savo vartojimu nepajėgūs sukurti tokią apyvartą, kuri padengtų paslaugų kaštus. Jau nekalbant apie pelną. Tačiau vietos valdžios ir vietos verslo bendradarbiavimo projektai gali tokią apyvartą sukurti. Neringos verslas padėtų išspręsti viešosios infrastruktūros deficitą rekreacinių paslaugų pasiūlai, vietos valdžia užtikrintų palankių kainų politiką, kompensuodama privačiam sektoriui už paslaugų teikimą vietos bendruomenei. Mokesčių pavidalu dalis lėšų vėl grįžtų į miesto biudžetą.
Tikėtina, kad sukūrus rekreacinių paslaugų schemą Neringoje VPSB principu, ne tik suaktyvėtų pinigų cirkuliaciją Neringos savivaldybėje (kas papildytų ir miesto biudžetą mokesčių pavidalu), bet ir sumažėtų poreikis finansuoti savivaldybės biudžeto lėšomis bendruomenės narių ar viešųjų įstaigų keliones, skirtas emocinės ir psichologinės pusiausvyros atstatymui (kitaip tariant, rekreacijai).

Nuotrauka J.Riekašienės.


  • 46
    Shares

Related posts

Leave a Comment