Sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumanus valdymas prieš korupciją. Kas nugalės?


korupcija_22012 m. gegužės 15 d. Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030”. Pagaliau valstybės valdyme pradėta veikti proaktyviai ir galvoti apie ateitį, o ne būti nuolatiniais gaisrų gesintojais. Šiandien iki strategijos įgyvendinimo pabaigos vis dar toli – 15 metų. Kita vertus, tai nėra tiek jau daug. Tiems, kas galvoja politinėmis kadencijomis, tai yra ketveri Seimo rinkimai; tikėtina, kad turėsime tik du naujus prezidentus. Galite paskaičiuoti, kiek Jums bus metų 2030.
Bet siūlau sugrįžti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030”. Ten parašyta, kad per ateinančius penkiolika metų pokyčiai turi įvykti tokiose pagrindinėse srityse:
1. Sumani visuomenė;
2. Sumani ekonomika;
3. Sumanus valdymas.
Jei pokyčiai įvyks, tai Lietuva turėtų patekti į TOP-10 tarp ES valstybių pagal pagrindinius ultra šiuolaikinius indikatorius (gyvenimo kokybės indeksas, laimės indeksas, demokratijos indeksas) [žr. „Lietuva 2030”]. Tiesa, tarp šių išorinių indikatorių nėra korupcijos suvokimo indekso. Tačiau, žiūrinti iš dabartinės perspektyvos, Lietuvos KSI 2030 bus lygus 68. Tai reiškia, kad dabartinį Estijos rodiklį pasieksime tik po 15 metų ir turėtume būti 14 vietoje. Tačiau taip gali būti tik tuo atveju, jei kitos valstybės nieko nedarys. Bet logika labai aiški: būtina vytis = sumanus mūsų gyvenimas susilieja simboliniame „Vyčio“ ženkle [Kraujutaitytė L., Dvorak L. 2013. Regionų programų vertinimo naratyvai. Regional Formation and Development Studies Nr. 2 (10)].
Sumani visuomenė. Pažvelkime, kaip anksčiau paminėti pokyčiai gali/turėtų keisti situaciją kovoje su korupcija. Norime sumanios visuomenės – trijų milijonų kūrėjų. Puiku! Trijų, tai – trijų. Pirma ir iki skausmo žinoma tiesa, kodėl šalyje vis dar turime korupciją – maži valstybės tarnautojų atlyginimai. Tai pradėkime mokėti valstybės tarnautojams ir kitiems kūrėjams gerus atlyginimus. „Paguglinęs“ pamatai, kad vidutinis metinis kūrėjo atlyginimas siekia 70000-80000 USD (65598,35 – 74969,54 EUR pagal 2015.12.03 dienos oficialų LB kursą). Šiuo metu darbuotojų, oficialiai uždirbančių virš 4.000 EUR/mėn., Lietuvoje yra 4.700 [žr. čia]. Kas čia tokio? Ypač, kai šiandien visur įsivyravo diskursas, jog turime dirbti inovatyviai! Turime po penkiolikos metų tapti kūrėjais/sumania visuomene, kuri strategijoje apibūdinama taip: „laiminga visuomenė, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir ekonominio saugumo ir veiklumo, tolygesnio pajamų pasiskirstymo, švarios aplinkos, užtikrinama socialinė ir politinė įtrauktis, sudaromos plačios galimybės mokytis ir tobulinti savo gebėjimus, siekti geros žmonių sveikatos“ [žr. „Lietuva 2030”]. Ten toliau teigiama, kad turime keisti institucijas (čia nereikia suprasti pažodžiui). <…> Reikia nebijoti klysti ir gebėti mokytis iš klaidų<…> [žr. „Lietuva 2030”]. Taigi, jei norime kažką pakeisti, siūlau kiekvienai viešojo administravimo įstaigai esamiems ir būsimiems darbuotojams organizuoti ekskursiją į Lietuvos kalėjimus. Tai nėra visiška naujiena, mūsų kaimynai baltarusiai jau pabandė įgyvendinti šią naują inovatyvią prieigą [žr. Daily News. 2010. „Belarus finds new means to fight corruption“]. Tačiau matome, jog Kinijoje netgi mirties bausmė už korupciją negali sustabdyti korupcijos. Teigiama, kad per paskutinius du dešimtmečius iš šalies pabėgo apie 4000 pareigūnų ir bankininkų ir su savimi išsivežė apie 50 mlrd. JAV dolerių [žr. New Economist. 2005. Corruption threatens Chinese economy].
Tačiau, jei norime keisti institucijas, tai turime pradėti nuo vaikų. Tiems, kurie gims dabar, 2030 m. bus penkiolika metų. Ar teko Jums lankytis vaikų krepšinio, futbolo varžybose? Daugelis korupcinių dalykų prasideda jau ten, ir paprastai tėveliams tai labai patinka. Kaip pavyzdys – neteisingas ir nesąžiningas teisėjavimas, nes „mūsiškiai“ būtinai turi laimėti. Citius, Fortius, Altius (Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau), o Aukščiau reiškia būti aukštesnės moralės, kas šiandien išmetama į gyvenimo sąvartyną. Pamirštame, kad pasaulis yra konstruojamas. Ir jei vaikams pasaulis konstruojamas taip, kad gali nugalėti nesąžiningai, tai turėsime ne sumanią visuomenę, o sumanią korupciją, nes tie vaikai ir kurs inovatyvias korupcinio veikimo formas.
Reikalinga veikli visuomenė. Ar tikrai? Kam ji reikalinga? Šiandien sutariama, kad Lietuvoje įsivyravo elitistinė demokratija. Kalbant kovos su korupcija kontekste tai nėra džiuginantis faktas.  Elitas viską žino geriau: kaip valdyti, jis žino geriau, kaip ir ką daryti, jis žino geriau. Kalbant apie elitą Lietuvos kontekste, viską geriausiai išmano Vilnius. Tai kam reikalinga veikli visuomenė, jei 2,5 mln. kūrėjų gyvena ne Vilniuje? Veikli visuomenė savo veikimu nėra paranki elitui, nes veikli  visuomenė, tai – antikorupcinė visuomenė. Turime būti atviri, leisti piliečiams formuoti savo biudžetus, nustatyti finansavimo prioritetus, leisti dalyvauti rengiant sprendimus. Dėl kodalyvavimo paslaugų teikime privalome sukurti galimybes, pvz. – pastatyti rūšiavimo konteinerius. Bet, kai konteineriai užpildomi surūšiuotomis šiukšlėmis, – nesakyti, kad dabar šiukšlių išvežimas ir jų gaminama energija kainuos brangiau. Gyventojams tai atrodo kaip korupcija! Todėl reikia atverti savo skaičius, nes versle egzistuoja tokia praktika kaip atviras pasiūlymas. Pardavėjas siekia sukurti pasitikėjimo aplinką su pirkėjais. Verslo atstovai savo pasiūlymuose stengiasi detalizuoti, jog nėra taikomi paslėpti mokesčiai, pelno marža atitinka šakos gerąją praktiką; ir siekia plėtoti ilgalaikį bendradarbiavimą [žr. Dvorak, J. 2015. Kada vietos valdžia leis piliečiams sudaryti savo biudžetus]. Kodėl visiems netapti sumaniems, jei yra seni geri sumanūs sprendimai?
Sumani ekonomika. Norime sumanios ekonomikos. Siekiama šalinti barjerus verslui. O ar bent viena Vyriausybė susimastė dėl to, kad nereikia kurti barjerų verslui, nes tada sudarai galimybes korupcijai? Jau 13 metų taikomas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimas (anksčiau – sprendimų poveikio vertinimas). Tačiau ilgą laiką šis instrumentas konstatuodavo faktą, kad jokių neigiamų poveikių verslo aplinkai nenusimato, mat kiekviena teisinė iniciatyva yra gerai.
Strategija teigia, kad būtina atsisakyti ydingų, verslo netoleruojančių ir klaidų galimybių nepripažįstančių nuostatų“ [žr. „Lietuva 2030”]. Du pirmieji dešimtmečiai kaip tik ir buvo biurokratijos kova su verslu, ieškant klaidų. Jei verslininkas padarė klaidą, buvo galima iš jo pabandyti „išspausti“ apdovanojimą – kyšį. Kita vertus, jei valstybės tarnautojas nebūtų suradęs klaidos, tai jo klaidų ieškotų aukštesnės institucijos. Tai čia klausimas labai paprastas. Jei pagaliau suvokiame, kad žmonės daro klaidas, turime kalbėti apie eksperimentuojančią visuomenę, eksperimentuojančią Vyriausybę. Jei įvyks nedidelis fiasko, tai neturi būti pagrindo žmonių smerkimui. Kiekvienas eksperimentuojantis žino, kad eksperimentas gali nepasisiekti. Ar mes mentališkai pasiruošę keistis? Eksperimentavimas turės tapti ritualu.
Jei norime sumanios ekonomikos ir mažėjančios korupcijos, reikia daugiau moterų įmonėse ir viešojo sektoriaus institucijų vadovų postuose. Užeikite į STT tinklapį ir paskaitykite pranešimus apie korupcijos atvejus. Pamatysite, jog dauguma korumpuotų veikėjų – vyrai.  Harvardo universiteto psichologė Carol Gilligan išskyrė tokius skirtumus tarp vyrų ir moterų (žr.1 lentelę).

korupcija_l1

Taigi, matome, jei daugiau moterų bus vadovėmis, verslo ir viešajame sektoriuje bus daugiau siekių sukurti santykius, bendrus veiksmus, partnerystę. Pažiūrėkite į moterų ir vyrų skaičiaus santykį LR Seime 1900 – 2012 m. dinamiką (žr. 2 lentelę).

korupcija_l2Norime ekonomikos, kuri yra atvira vidaus ir išorės konkurencijai. Lygiuosimės į aukščiausius globalios ekonomikos standartus [žr. „Lietuva 2030”]. Iš karto įspėsiu, kad standartai sukuria hierarchiją, nes tas, kas sukūrė standartus, visada bus laimėtojas. Todėl reikia pagalvoti, kad greitai ateis jie. Jie tai –  robotai. Žinoma, kalbant apie korupciją, tikėtina, kad gali pagerėti daugelis veiklų, kur santykiai tarp žmonių tampa korupcijos objektu. Natūralu, kad policininkui robotui arba seselei robotui kyšio neduosi. Žinoma, tai yra gerai. Tačiau robotizacija gali sukelti neigiamų padarinių darbo rinkai. Įvardijami jau pirmieji darbų dešimtukai, kuriuos sumaniojoje ekonomikoje užims robotai (aptarnavimo technikai, gamybos linijos darbuotojai, skambučių centrų darbuotojai, rūšiuotojai, duomenų įvedėjai, draudimo agentai, mokesčių deklaracijų rengėjai, pardavėjai, vertėjai, greito maisto restorano personalas, netgi samdymo darbai bus patikėti dirbtiniam intelektui [žr. čia]). Taigi žmonės, kurie nekenčia savo darbo (taip rodo tyrimai), tačiau negali išgyventi be jo (toks jau paradoksas), gali atsidurti sudėtingoje situacijoje. Ir čia korupcijai gali atsirasti vietos, nes žmonės bus linkę mokėti kyšius už tai, kad turėtų darbą. Todėl sumanioji ekonomika gali būti ir sumaniosios korupcijos priežastimi. Nepagalvokite, kad esu technologijų priešininkas. Jos man labai patinka, bet turime į tai žiūrėti sumaniai.
Sumanus valdymas. Kiekviena mada turi savo stilių. Viešasis valdymas – ne išimtis. Tačiau mados ateina, keičiasi, bet valstybės tarnautojai toliau tęsia savo darbą. Per paskutinius dvidešimt penkerius metus Lietuvos viešasis valdymas patyrė tokias 3 ženklias VA madas: biurokratija, naujoji viešoji vadyba ir naujoji viešoji tarnyba. Svarbiausia – klausimai: kaip mes patiriame ir kaip mes realizuojame VA madas:

korupcija_l3

Biurokratija ir Naujoji viešoji vadyba yra atgyvenusios mados, dabar turime kurti tinklus.
Valstybės tarnautojas „tiksliai laiku“ susijęs su mano teiginiu apie robotus, nes valstybės tarnyba galės remtis ne vien samdomais darbuotojais, laisvai samdomais (freelancer‘iais), bet ir robotais. Darbas projektinėje komandoje, orientacija į projekto poveikius, o ne į kasdienes operacijas. Viešoji paslauga – tik MAN. Kiek įmanoma greičiau ir daugiau paslaugų teikti online, perimti UBER praktiką viešajame transporte. Maršrutinis taksi ar autobusas gali būti šalia. Mobilios aplikacijos, elektroniniai kioskai automatizuos įvairių savivaldos rinkliavų surinkimą; santuokos, mirties liudijimų, pasų išdavimą. Valdžia, kaip sprendimų verbuotojas, sujungia valstybės tarnautojus, privačių įmonių darbuotojus ir NVO aktyvistus naujų sprendimų sukūrimui. Valdžia pagrįsta psichologija, valstybės intervencijos kuriamos atsižvelgiant į psichologiją, o ne reguliavimus ir baudas. Pvz., mokesčių inspekcijos laiškas: Ar žinote, jog 90 proc. Jūsų kaimynų moka mokesčius laiku? [žr. Delloitte 2015. Gov2020: A Journey to the Future of Government]


Related posts

Leave a Comment