2015 metai: iššūkiai ir pokyčiai


metai1Tradiciškai baigiantis metams yra bandoma įvertinti, kas gero ar blogo nutiko tam tikroje srityje. Kadangi mūsų tinklaraštis orientuojasi į visuomenės ir valstybės sąveikos analizę, į tyrimus, kaip ir kuo gyvena viešasis sektorius, tad mūsų svarbiausių metų įvykių sąrašas bus susijęs būtent su šiomis temomis.
Žemiau pateikiamas sąrašas nėra dar vienas reitingas. Tai tiesiog chronologiškai išdėlioti 2015 metų įvykiai, kurie tiek šiemet keitė viešojo sektoriaus veidą ir praktiką, tiek, tikėtina, darys poveikį ateities pokyčiams. Pabaigoje kiek daugiau dėmesio skiriame ir mums svarbiam miestui Klaipėdai.

metai2Euro įvedimas ir viešasis sektorius. 2015 metų sausio 1 d. Lietuva įsivedė Eurą ir atsakingos viešojo sektoriaus institucijos žadėjo, kad kainos gyventojams nepadidės. Kontrolės institucijos pažymi, jog kainos nepadidėjo, o infliacija Lietuvoje mažiausia tarp ES valstybių. Tačiau gyventojai mano priešingai ir teigia, kad viskas brango. Matyt šis ginčas išliks ir ateityje.
LESTO ir “Lietuvos dujų” sujungimas. 2015 metų pavasarį valstybės valdoma energetikos įmonių grupė “Lietuvos energija” nusprendė sujungti elektros ir dujų skirstomuosius tinklus valdančias bendroves. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos vietoje dviejų įmonių pradeda veikti akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Naujas darinys taps viena iš didžiausių Lietuvos bendrovių, kurios turtas sieks apie vieną milijardą eurų, o pajamos apie 700 mln. Eurų. Sujungimo iniciatoriai teigia, kad “du viename” leis sutaupyti apie 3,594 mln. eurų kasmet. Taip pat tikimasi, kad paslaugų kokybės pagerėjimą pajus ir abiejų bendrovių klientai.
Migracijos departamento “mirtis” arba dar vienas viešojo sektoriaus feniksas. 2015 metų kovo 25 d. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui naikinti Migracijos departamentą. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos departamento funkcijas turėjo perimti Policijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Seimas departamento likvidavimo klausimą pradėjo svarstyti tik 2015 metų rugsėjo mėnesį ir, kaip matome, iki 2016 metų sausio 1 d. departamento panaikinti nepavyko. Matyt politikų neįtikino argumentas, kad pertvarka leis sutaupyti 300 tūkst. eurų. Tikėkimės, kad Migracijos departamentas netaps naujuoju viešojo sektoriaus feniksu, kokiu ilgą laiką buvo vis naikinama ir niekaip nepanaikinama Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba.
Lėktuvo AN-2 avarija Baltijos jūroje. 2015 metų gegužės 16 d. visai Lietuvai skaudi lėktuvo AN-2 avarija Baltijos jūroje parodė už krizinių situacijų valdymą atsakingų viešojo sektoriaus institucijų koordinavimo gebėjimų stoką. Buvo prarastas svarbus laikas operacijai pradėti ir tuo pat metu trūko kompetentingos, patikimos viešojo sektoriaus institucijų komunikacijos su žuvusiųjų lakūnų giminaičiais ir visuomene.
Nepavykęs bandymas išgelbėti AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL). Liepos mėnesį ant bankroto slenksčio buvusią bendrovę išgelbėjo tai, kad “Lietuvos geležinkeliai” suteikė garantiją 3 mln. eurų paskolai iš SEB banko. Tuo metu ministras pirmininkas apie LJL situaciją sakė: “Jeigu šiandien mes jos negelbėtume, tai būtų didelis nuostolis“. Visgi jau gruodžio mėnesį LJL kreditoriams (tarp jų ir “Lietuvos geležinkeliams”) neliko kitos išeities, kaip inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą.
„Molotkovo efektas”. Lietuvoje vyrauja nuomonė, jog norint įgyvendinti reformą būtina politinė valia, t.y. Ministro Pirmininko palaikymas. Tačiau 2015 metų lapkričio 19 d. Vilniuje nuo policijos pabėgęs ir automatą „Kalašnikov“ pagrobęs I.Molotkovas tikėtina pateks į viešojo sektoriaus reformų vadovėlius, nes sugebėjo įvykdyti didžiausius antiteroristinius apmokymus Lietuvoje. Juose dalyvavo virš 300 policininkų ir malūnsparnis. Vidaus reikalų ministras rizikavo likti be portfelio, policija atsisakė „Kalašnikov“ automatų, o generalinis komisaras pažadėjo investicijas į ginkluotę ir krizinių situacijų valdymo mokymus.
Nelojali viešojo saugumo tarnyba. 2015 metų lapkričio pabaigoje paaiškėjo, kad Viešojo saugumo tarnyboje klesti nepotizmas ir dirba nelojalių valstybei tarnautojų. Apie tai visuomenę informavo naujas šios tarnybos vadas pulkininkas R.Pocius. Keisčiausia tai, kad per aštuonerius tarnybos egzistavimo metus niekas nepotizmo apraiškų ir nelojalumo nepastebėjo.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorės “gruodžio nuotykiai” visiems akivaizdžiai parodė, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principai kol kas tėra tik graži vizija, o ne kasdienė valstybės tarnybos praktika. Vargu, ar tai, kas nutiko Kauno gatvėse ir Kauno klinikinėje ligoninėje, dera su pirmuoju (“pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus“) ir aštuntuoju (“pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas“) principais. Bandymas išvengti atsakomybės bei pasitraukimas iš pareigų tik praėjus savaitei po įvykio greičiausiai sumenkins ir visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais.
Europos viešojo sektoriaus apskaitos standartai. Taip, tokie jau atsirado ir jų atsiradimą paskatino 2008 – 2012 metais ES apėmusi finansų krizė. Pagrindiniai argumentai dėl vieningų ES standartų įgyvendinimo yra didėjantis skaidrumas ir gerosios patirties sklaida. Šiuo metu vyksta antra standartų įgyvendinimo stadija, tačiau Lietuvoje, bent jau viešojoje erdvėje, informacijos apie tai nėra.

Nors jūra ir labai arti, Klaipėdai šie metai nebuvo tokie audringi kaip visai Lietuvai. Tačiau trejetą svarbių viešojo sektoriaus pokyčių galima išskirti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įkurtuvės. Šių metų liepos mėnesį buvo baigtos dvejus metus trukusios ir 21 mln. eurų kainavusios naujo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybos. Po įkurtuvių turėtų pagerėti ne tik pareigūnų darbo sąlygos, bet ir piliečių aptarnavimas. Naujoje vietoje įsikurs apie 600 darbuotojų, kurie iki tol vargo vargus 8 pastatuose. Planuojama, kad gyventojams paslaugos bus teikiamos “vieno langelio” principu.
Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono susitarimas bendradarbiauti. Rugsėjo pradžioje Ketinimų protokolą pasirašiusios dvi kaimyninės savivaldybės atvertė naują lapą ne tik savo, nevisada rezultatyvaus, bendravimo istorijoje, bet ir turėtų tapti pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms. Pirmieji realūs susitarimai jau pasirašyti, o jų teikiamą naudą jau nuo 2016 metų sausio 4 dienos turėtų pajusti tie Klaipėdos rajono gyventojai, kuriems svarbus susisiekimas su Klaipėdos miestu.
Darževoliucijos džiaugsmai ir bėdos. Atlyginimo už dalinį vaiko išlaikymą priešmokyklinio ugdymo įstaigose tvarka nepatenkinti klaipėdiečiai (pasirašė beveik 2,2 tūkstančiai) bei juos atstovaujantis Vakarų Lietuvos tėvų forumas (VLTF) paskatino Klaipėdos miesto savivaldybę iš naujo pažiūrėti į savo priimtus sprendimus. Tiesa, ūpo rūpintis piliečių įtraukimu į sprendimų priėmimo procesą uostamiesčio savivaldybei pakako tik trumpam. Darbo grupės, kurioje buvo tiek savivaldybės, tiek tėvų atstovai, veiklos rezultatus VLTF reziumavo trumpai: “ši darbo grupė nieko nenuveikė“. Naują tvarką teks rengti naujai darbo grupei. Taip buvo įrodyta senosiose demokratijose jau atrasta tiesa – piliečių dalyvavimas yra ir svarbus, ir sunkus procesas, kurio tinkamam valdymui reikia pasirengusių valstybės tarnautojų.

Štai tokius svarbius įvykius mes pastebėjome 2015 metais. Jei manote, kad kažką svarbaus praleidome, paminėkite tai komentaruose. Gal kartu sudarysime dar ilgesnį sąrašą.

Nuotraukos J.Dvorak.


Related posts

Leave a Comment