Korupcija, korupcija – miela korupcija

  • 10
    Shares

korupcijaIain McMenamin knygoje If Money Talks, What Does it Say? Corruption and Business Financing of Political Parties drąsiai, apmąstytai išnagrinėta daugybę povandeninių srovių turinti tema. Skaitytojui pateikta nuosekli, moksliška Kanados, Australijos ir Vokietijos politinių partijų finansavimo rekonstrukcija. Knygą sudaro septynios dalys, kurios nėra lygios savo apimti, tačiau užsibaigia aiškiomis išvadomis. Savo indėlį autorius mato santykių išsiaiškinime tarp politinių partijų ir įmonių (p.7), pragmatinių ir ideologinių verslo paramos politinėms partijoms motyvų identifikavime. Knygoje giriami JAV mokslininkai už didžiausią indėlį nagrinėjamoje srityje. Tačiau taip pat pateikti įrodymai apie šių tyrimų ribotumus. Teigiama, kad ne visos JAV mokslininkų pastangos pasiekė tikslą (p.11). Aiškus ir tikslingas McMenamino kelias pasirenkant valstybės analizę. Pradėjęs nuo 113 valstybių, pasitelkia tokius kriterijus, kaip skaidrumas, reguliavimo režimas politinėms finansams; galiausiai prieinama iki trijų valstybių.
korupcija_knygaPagrindinė lyginamoji informacija pateikiama trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse. Autorius atliko tyrimą ir nustatė, kad Kanados partijų verslo paramos flogistonas yra priėjimo prie politikų pardavimas. Žinoma, ryšiai su vyriausybe yra gyvybiškai svarbūs įmonėms, norinčioms užsidirbti iš privatizacijos, paslaugų teikimo pagal sutartį (Crouch, 2004). Be to, autoriaus pasirinktas tyrimo laikotarpis yra susijęs su Naujosios viešosios vadybos doktrinos difuzija nagrinėjamose valstybėse. Kanados atveju tyrimas pateikė naujų įrodymų, patvirtinačių ankstesnes kitų autorių pozicijas –  „įmonėms demokratija nerūpi“. Tai natūralu, nes svarbiausias verslo motyvas yra pelnas, o partijų ideologija joms neaktuali.
Australijos atveju McMenamin pateikė faktus, jog politinių partijų ideologija daro įtaką jų finansinei gerovei, jog sumažėjo tradicinės Liberalų partijos privalumai pritraukiant verslo įmonių finansus. To priežastis pagrindinių konkurentų – leiboristų – vertybinis persiorientavimas verslo poreikių link. Priešingai nei Kanadoje, Australijos verslas suvokia persiorientavimą kaip demokratinio proceso palaikymą (p.82). Tačiau, autoriaus teigimu, verslas pradėjo elgtis pragmatiškai, pakeitė korporatyvinę politiką į negrynųjų paramos prieigą, t.y. apribojo finansinę paramą dalyvavimu politinių partijų renginiuose. Partijos išreiškė savo atsaką tokiai verslo elgsenai, padidindamos mokamų renginių skaičių. Knygoje pateikti trys atsako diskursai: renginių daug; dauguma iš jų nenaudingi verslui; tai – tiesiog apsivalgymas ir alkoholio vartojimas. Aiškėja, kad Australijos politinio finansavimo kultūra evoliucionuoja pagal verslo kapitonų tikslus, kurie apsišarvavo korporatyvine politika, perteikdami savo interesus politinėje sistemoje (p.88). Tačiau ir čia priėjimas prie politikų pirkimo legitimuotas. Todėl naudingos verslui sprendimų idėjos gimsta uždarame rate, o tai neturi nieko bendro su demokratinio proceso stiprinimu. Tiesiog tas, kuris turi daugiau pinigų, turi didesnę įtaką sprendimų priėmimui ir priešingai – iškraipo demokratinį procesą  postdemokratijos link. Be to, knygoje pateiktos Australijos partijos kankinančios vidinio valdymo stigmos reikalauja gilesnio tyrinėjimo (paramos lėšų kontrolės ir partijos narių atrankos patikimumo).
Vokietijos atveju McMenamin teigia, kad ideologijos lemia politinių partijų verslo finansavimą. Tiesa, knygoje pateikti įrodymai liudija apie nuolatinį finansinį spaudimą partijų iždams, kurie geba atsitiesti tik po rinkimų. Autoriaus nuomone, tai lėmė panašūs finansavimo modeliai: valstybės finansavimas ir nario mokečiai (p.111). Priešingai nei Kanados ir Australijos atvejais, nėra tiesioginių įrodymų, kad politinės partijos prekiauja priėjimais prie politikų. Tikėtina, kad taip yra dėl verslo uždarumo (tinklai), arba todėl, kad „verslas neatlieka svarbaus vaidmens Vokietijos politiniuose finansuose“ (p.118).
Šeštoje dalyje autorius tikrino teorijas, aiškinančias politinių partijų verslo finansavimo modelius. Prie išnagrinėtų valstybių pavyzdžių glaustai įvertintos kitos liberalaus ir koordinuoto ekonomikos modelių valstybės. Įdomi autoriaus įžvalga, jog to paties sektoriaus įmonės elgėsi skirtingai skirtingose valstybėse. Greičiausiai to priežastis – šalies ekonomikos modelis, nes koordinuoto ekonomikos modelio atveju verslas turi daugiau interesų valstybės teikiamoms viešosioms gėrybėms (p.135).
Išvadose autorius pateikė trumpą verslo politinio finansavimo sąryšio su korupcija vertinimą. Tiesioginio atsakymo nėra, tikimasi, kad knyga sukels būtinas diskusijas ir taps kompasu politinėms reformoms partijų finansavimo srityje.

Nuotrauka – J.Dvorak.


  • 10
    Shares

Related posts

Leave a Comment