Klaipėdos miesto savivaldybė + jaunimo nevyriausybinės organizacijos = bendradarbiavimas. Realu ar sunkiai įgyvendinama?

  • 8
    Shares

jaunimasŠiandien visuomeninėse diskusijose, socialiniuose tyrimuose ir visuomenės informavimo priemonėse pastebime aktyviai nagrinėjamas Klaipėdos miesto jaunimo savanorystės, pilietiškumo ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų atliekamo vaidmens temas. Šiuo savirealizacijos, socialinių iniciatyvų ir visuomeninių idėjų generavimo laikotarpiu Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinių organizacijų vykdomos veiklos svarba nėra abejojama. Aktyviai veikiančios jaunimo organizacijos tampa efektyvia priemone, realizuojant jaunimo socialinius, ekonominius pokyčius, reikalingus visuomenės gyvenimo kokybės gerinimui. Pastebima, kad šiuo metu jaunimo nevyriausybinės organizacijos Klaipėdos mieste įveiklina tarpininko, tarp jaunuolio ir sudėtingų socialinių bei viešojo valdymo struktūrų, vaidmenį, taip užpildant socialinės funkcijos spragas ir suteikiant kiekvienam individui galimybę pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis.
Nors miesto valdžios ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo santykiai plėtojami, tačiau šie partnerystės ryšiai, siekiant bendrų visuomenės interesų yra gana pragmatiški ir nenuoseklūs.
Siekiant išanalizuoti esamą bendradarbiavimo situaciją buvo organizuotos dvi grupinės diskusijos su Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojais, tiesiogiai susijusiais su jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, bei aktyviai veikiančių Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinių organizacijų lyderiais ir darbuotojais, tiesiogiai dirbančiais su jaunimo organizacijomis.
Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinės organizacijos, prisitaikydamos prie kintančio jaunimo politikos įgyvendinimo, stengiasi aktyviai įsitraukti į viešojo valdymo procesus. Dalyvavimas jaunimo politikos sprendimų priėmime, jaunimo ir visuomenės poreikių tyrimuose,  organizuojant visuomeninius renginius, atstovaujant jaunimo poreikius savivaldybės komitetuose ir tarybose, padeda ne tik tarpininkauti tarp viešojo ir visuomeninio sektoriaus, bet ir tikslingai orientuoja organizacijų vykdomą veiklą ir pridėtinės vertės sklaidą visuomenei.
Gilinantis į esamo bendradarbiavimo situaciją ir problemas, Klaipėdos miesto jaunimo organizacijų atstovai ir su jaunimu dirbantys, aktyvūs visuomenės veikėjai teigė, kad Klaipėdos mieste nėra sprendžiamos esminės jaunimo organizacijų iškeltos problemos, tokios kaip: jaunų žmonių emigracija iš Klaipėdos, būsto problemos, socialiai rizikingų šeimų vaikų užimtumas ir švietimas.

Negalime bendradarbiavimo traktuoti tik kaip proceso. Į bendradarbiavimą įeina ir rezultatų pasiekimas, susijusių su jaunimu problemų sprendimu. Esminiai jaunimo klausimai nėra sprendžiami vietos savivaldos lygmeniu. Kiekvienas savivaldybės ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų susitikimas pasibaigia sprendimu susitikti kitą kartą, bet ne priemonių įgyvendinimu spręsti nusistovėjusias jaunimo problemas

– teigė aktyvus Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinės organizacijos lyderis.
Remiantis jaunimo atstovų nuomone, bendradarbiavimas su savivaldybe negali remtis tik renginių organizavimu. Pirmiausia prioritetinis dėmesys turi būti skiriamas Klaipėdos miesto jaunimo organizacijų finansavimui, jaunimo poreikių tyrimui, pagalbos dalyvaujant tarptautinių fondų kvietimuose.

Esamas bendradarbiavimas yra labai silpnas. Pastaraisiais metais susidarė įspūdis, jog Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis suvokia kaip jaunimo įdarbinimą savo strategijoms ir biurokratiškai formaliems tikslams pasiekti“. <…> Finansavimas menkas, o jaunimo politikos strategija mieste tik „popierinė“. Iš esmės paskutinius 10 metų mieste situacija tik blogėja

– antrino su jaunimu dirbantis, aktyvus Klaipėdos visuomenės veikėjas.
Tačiau, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai esamą bendradarbiavimo situaciją vertino ne taip neigiamai. Jų teigimu:

Klaipėdos miesto savivaldybė pakankamai daug skiria dėmesio jaunimo politikos formavimui Klaipėdos mieste, t.y. iš dalies finansuoja jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą, prisideda prie jų veiklos viešinimo.

Bendradarbiavimas pasak savivaldybės atstovų yra intensyvus, jaunimo organizacijos įtraukiamos į daug veiklų, tik dažnai pasigendama pačių jaunimo nevyriausybinių organizacijų noro ir entuziazmo veikti. Taigi, grupinių diskusijų dalyvių nuomonės dėl esamo Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinių organizacijų ir Klaipėdos miesto savivaldybės bendradarbiavimo vertinimo – ženkliai išsiskyrė. Tai dar kartą pabrėžia jau įsisenėjusią problemą – bendradarbiavimo paskirties ir galimybių dialogo nebuvimą.
Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinės organizacijos yra jaunosios visuomenės kartos socializacijos skatintojai, atstovaujantys jaunimo poreikius, puoselėjantys savanorystę, jaunimo užimtumą ir pilietiškumą. Siekiant pateisinti jaunimo interesus, veiksmingai prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo, būtinas aktyvus jaunimo nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės bendradarbiavimas. Savivaldybės administracijos atstovai teigiamai vertina esamą bendradarbiavimo patirtį su aktyviai veikiančiomis jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau, jaunimo organizacijų atstovai pareiškė kritinių įžvalgų, apie esamos bendradarbiavimo koncepcijos paskirtį, įgyvendinimo formas ir tęstinumo poreikį. Tokios problemos kaip: tarpsektorinės komunikacijos stoka, jaunimo nevyriausybinių organizacijų finansavimo trūkumas, deklaratyvus ir formalus bendravimas, bendrų iniciatyvų neįgyvendinimas bei pavėluotas jaunimo problemų monitoringas – daro neigiamą įtaką viešojo sektoriaus ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų dialogo užmezgimui Klaipėdos mieste.
Klaipėdos miesto savivaldybės ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai neabejoja bendradarbiavimo svarba ir būtinumu šiandieniniame jaunimo politikos įgyvendinime.
Viešojo administravimo ir visuomeninio intereso atstovai priėmė vieningą sprendimą, nukreipiantį esamą šalių bendradarbiavimą tobulinimo link. Klaipėdos miesto nevyriausybinės organizacijos turi skatinti narių iniciatyvumą, savanorystę, aktyviai komunikuoti su Klaipėdos miesto savivaldybe, kuri sieks ugdyti jaunimo nevyriausybinių organizacijų narių socialines, vadybines kompetencijas, skirs papildomą finansavimą visuomeninei veiklai bei numatys realiai įgyvendinamas jaunimo politikos kryptis.
Išsprendus esamas bendradarbiavimo problemas – Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvumas ir savanoriškumas išaugs, bus įgyvendinamas efektyvus, rezultatyvus ir įkvėpiantis partnerystės tinklas, kuris įgalins visuomenę vieningai domėtis jaunimo politika Klaipėdos mieste.
Šio pozityvaus tikslo link visiems ir palinkėkime eiti – tai įgyvendinama!

Paveikslo šaltinis – jaunimas.klaipeda.lt


  • 8
    Shares

Related posts

Leave a Comment