Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų darbai ir patirtys

  • 11
    Shares

Prieš keletą metų buvo atliktas vienas įdomus tyrimas (bent jau patys taip manome). Siekiant nustatyti gebėjimus, kurių reiktų magistro programos absolventams, buvo atlikta devyniolika struktūruotų interviu su valstybės tarnautojas, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Europos parlamento darbuotojais. Kokybinio tyrimo respondentai buvo atrintki pagal tokius kriterijus: (a) patirtis NVO, valstybės tarnyboje, ES institucijose; (b) darbas skirtinguose sektoriuose; (c) darbo pobūdžio įvairovė. Toliau bus analizuojami tyrimo metu nustatyti gebėjimai pagal kiekvieną respondentų grupę, suskirstant juos pagal tris kriterijus: tipiniai ir netipiniai darbai; įgyti gebėjimai darbo metu; sėkminga profesinė patirtis.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai
Tipiniai ir netipiniai darbai. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai dirba tokius tipinius darbus: vadovavimas komandai, veiklos (žmonių, renginių) koordinavimas, planavimas, projektų rengimas ir įgyvendinimo stebėsena. Galima teigti, kad nevyriausybinių organizacijų atstovams yra būtini valdysenos gebėjimai, nes šiuolaikinė nevyriausybinių organizacijų aplinkos dinamika reikalauja orientacijos į tikslus ir rezultatą. Kokybinio tyrimo metu respondentai vieningai pripažino, kad netipinis darbas yra organizacijos atstovavimas renginiuose (pvz., seminaruose, projektų užbaigimo renginiuose). Akivaizdu, kad studijų metu reikia ugdyti gebėjimą tinkamai, reikšmingai ir diplomatiškai atstovauti organizaciją renginiuose.
Gebėjimai, įgyti darbo metu. Tyrimo metu NVO atstovavusieji respondentai pripažino, kad jiems po universiteto baigimo trūko vadybinių (pvz., derybų; laiko valdymo, projekų valdymo, lankstumo), administracinių (raštvedybos, atsakomybės) ir teisinių žinių, nes šiuos gebėjimus jie įgijo dirbdami.
Sėkminga profesinė patirtis. Daugelis NVO atstovavusių respondentų pažymėjo, kad sėkminga profesine patirtimi jie laiko renginio organizavimą, projekto įvykdymą, naujų žmonių pritraukimą į organizaciją ir plano, kaip sutaupyti organizacijos lėšų, parengimą.

Valstybės tarnautojai
Tipiniai ir netipiniai darbai. Dauguma kokybinio tyrimo respondentų – valstybės tarnautojų – prie tipinių darbų priskyrė programų/projektų valdymo darbus (rengimą, administravimą, įgyvendinimą, vertinimą). Taip pat respondentai pažymėjo tokius tipinius darbus, susijusius su strateginių, veiklos, plėtros planų rengimu: rodiklių nustatymas, stebėsenos vykdymas. Keli kokybinio tyrimo respondentai pažymėjo, kad tipinis jų darbas susijęs su paslaugų kokybės kontrole ir objekto vertingumo nustatymu. Be to, kokybinio tyrimo respondentai – valstybės tarnautojai – teigė, kad jų tipiniai darbai yra teisės aktų, sprendimų rengimas, atsakymai į skundus ir ataskaitų pildymas. Respondentai nurodė, kad jų netipiniai darbai apima dalyvavimą renginiuose, diskusijose, gyventojų apklausų rengimą, atsakymus Seimo nariams, tarptautinį bendradarbiavimą, pozicijos rengimą dėl naujos ES finansinės perspektyvos, taupymo planus. Tyrimo metu nustatyta, kad tai, kas vienam valstybės tarnautojui/ai yra tipinis darbas, kitam gali būti netipinis ir atvirkščiai. Ministerijose dirbantiems valstybės tarnautojams darbui daugiau reikalingi analitiniai gebėjimai, tuo tarpu savivaldos lygmenyje ar sektorinėse institucijose (Valstybinė mokesčių inspekcija, Paveldo departamentas) tipiniai darbai – daugiau techninio pobūdžio (raštų rengimas, skundų nagrinėjimas).
Gebėjimai įgyti darbo metu. Valstybės tarnautojai išskyrė tokius gebėjimus, kuriuos įgijo dabo metu: administraciniai (viešųjų pirkimų organizavimas; strategijų rengimas; paslaugų kokybės vertinimas; projekto valdymas; viešųjų finansų); tyrinėjimo (analitiniai; ekonominių metodų išmanymas); komunikavimo (bendravimas su administratoriais ir suinteresuotomis šalimis); teisinių, raštvedybos.
Sėkminga profesinė patirtis.  Kokybinio tyrimo respondentai – valstybės tarnautojai – sėkmingą profesinę patirtį suvokia taip: kai pavyksta įtikinti ir „prastumti“ savo idėją bei gauti finansavimą. Kita vertus, prie tokių atvejų priskirti strateginio plano parengimas, projekto įgyvendinimas, vertinimo atlikimas, kurio rezultatai atneš naudos, renginio organizavimas, teigiamas sprendimas piliečiui.

Europos Parlamento darbuotoja
Tipiniai ir netipiniai darbai. Kokybinio tyrimo respondentė pažymėjo, kad jos tipinis darbas buvo „strategija“ (rūpinimasis tuo, ką parlamentaras turi veikti, kokiose srityse darbuotis, kokius dokumentus nagrinėti ir stengtis tapti pranešėju, su kokiomis organizacijomis bendrauti). Prie netipinio darbo kokybinio tyrimo respondentė priskyrė gido darbą, kai atvykdavo piliečių delegacijos pagal europarlamentarui nustatyta kvotą.
Gebėjimai įgyti darbo metu. Respondentė pažymėjo, kad darbo metu įgijo žinių apie parlamentarų galimybes: kaip galima jomis pasinaudoti ir ko negalima padaryti, kas leidžiama, kaip pateikti pakeitimus, kaip suorganizuoti renginius, kaip tapti parlamento komiteto pavaduotoju arba vadovu.
Sėkminga profesinė patirtis. Kokybinio tyrimo respondentė nurodė, kad tai – trijų metų darbo rezultatas. Parlamentarui buvo leista ruošti pranešimą, kas, respondentės teigimu, yra didelis pasiekimas, atsižvelgiant į Lietuvos parlamentarų skaičių ir silpną tinklaveiką ES institucijose.


  • 11
    Shares

Related posts