Didmiesčio seniūnaičių vertinimas: Klaipėdos miesto savivaldybės atvejis

  • 8
    Shares

Vietos savivaldos valdymo gerinimui ir tobulinimui Lietuva teisiškai įtvirtino vietos bendruomenės atstovo – seniūnaičio – rinkimus ir priskyrė jam tam tikras visuomeninio pobūdžio pareigas. Visgi 2008 metų LR vietos savivaldos pakeitimų įstatymas, įtvirtinęs seniūnaičio instituto rinkimus, buvo priimtas neatsižvelgus į tai, kad ne visos Lietuvos savivaldybės turi seniūnijas. Dėl šios priežasties Klaipėdos miesto savivaldybė ir neorganizavo seniūnaičių rinkimų iki 2012 metų, kol nebuvo įpareigota teismo. Teismo nutarime buvo nurodyta, kad savivaldybės, neturinčios seniūnijų, turėjo seniūnaičių institutą sieti su vietos savivaldos gyventojo dalyvavimu tuose vietos savivaldos padaliniuose, kuriems buvo priskirtos seniūnijų funkcijos. Ši teismo išvada leido konstatuoti, kad seniūnaičio instituto veiklos teisės lygios kiekvieno vietos gyventojo dalyvavimui įsitraukti į vietos viešųjų reikalų tvarkymą. Be to, LR vietos savivaldos pakeitimų įstatymas seniūnaičiams suteikia teisę vykdyti kitas su vietos reikalais susijusias funkcijas. Nekonkretus seniūnaičio instituto veiklos reglamentavimas ir teisiškai neįtvirtintas seniūnaičių atskaitingumas, imperatyvas iki 2017 metų teikti veiklos ataskaitas lėmė, kad dauguma vietos gyventojų, ypač didmiesčiuose, dėl nuolatinės gyventojų teritorinės migracijos net nežino, kokia yra seniūnaičių veiklos specifika. Tad buvo numatyta atlikti Klaipėdos miesto pirmos ir antros kadencijos seniūnaičių vykdytos veiklos apžvalgą, remiantis seniūnaičių pateiktomis ataskaitomis miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje.
Išanalizavus penkias pirmos ir keturias antros kadencijos Klaipėdos miesto seniūnaičių pateiktas veiklos ataskaitas paaiškėjo, kad iš vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pareigų seniūnaičiai vykdė šias: atstovavo seniūnaitijos interesus, organizavimo renginius, informavo ir konsultavo seniūnaitijos gyventojus. Kitų vykdytų veiklų, t.y. susitikimų su vietos gyventojais organizavimo, paraiškų dėl vietos reikalų tvarkymo teikimo, interesų dėl patvirtintų paraiškų darbams įgyvendinti derinimo, teisės aktai seniūnaičiams nenumato. Tai reiškia, kad seniūnaičiams numatyta vykdytina veikla tiksliai nenusakyta ir neapibrėžta. Verta pažymėti, kad atlikus Klaipėdos miesto seniūnaičių veiklos apžvalgą, aiškiai nustatyti seniūnaičių veiklos naudos ir poveikio neįmanoma. Seniūnaičiai pateikia ne visos kadencijos veiklos ataskaitas, kuriose dar vykdytų veiklų, darbų aprašai – neišsamūs ir netikslūs. Siekiant įvertinti, ar sistemingai Klaipėdos miesto seniūnaičiai vykdo veiklas, atlikta anketinė apklausa. Apklausti 15 seniūnaičių (iš tuo metu 38 seniūnaičių pareigas ėjusių).
Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus, galima konstatuoti, kad pasitvirtino profesoriaus S. Nefo išsakyta kritika LR vietos savivaldos įstatyme įtvirtintoms seniūnaičio instituto pareigoms. Didžiąją dalį įstatymiškai įtvirtintų pareigų apklaustiems miesto seniūnaičiams teko retai arba visai neteko vykdyti. Visiškai neteko vykdyti funkcijų susijusių ir nukreiptų veiklai su vietos valdžia. Retai apklaustiems respondentų teko vykdyti kolegialias pareigas – t.y. dalyvauti sueigose, konferencijose, susitikimuose su valdžios, seniūnaitijoje esančių įstaigų, bendrijų atstovais, spręsti, derinti interesus, svarstant paraiškas ir numatant veiksmus su suinteresuotomis grupėmis. Taip pat retai dalyvauta organizuojant seniūnaitijos gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės ir kitais valstybės institucijų atstovais. Dauguma (9 iš 15) apklaustų Klaipėdos miesto seniūnaičių dažnai vykdė įstatyme nenumatytas veiklas: teikė paraiškas, prašymus dėl vyraujančių problemų, aptarė, priėmė sprendimus dėl teikiamų viešųjų paslaugų tvarkos ir kokybės seniūnaitijoje. Dėl to beveik visi (13 iš 15) apklausti respondentai teisinį veiklos neapibrėžtumą ir gyventojų pasyvumą įvardijo kaip didžiausius trukdžius vykdant veiklas seniūnaitijoje. Atitinkamai visi respondentai detalų veiklos apibrėžtumą su tiksliais darbų aprašais įvertino kaip labiausiai skatinantį motyvą siekti geresnių veiklos rezultatų. Verta pažymėti, kad visus apklaustus seniūnaičius motyvuotų didesnis seniūnaitijos gyventojų suinteresuotumas prisidėti prie bendros veiklos bei seniūnaičiams suteiktos administracinių reikalų tvarkymo lengvatos. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis (11 iš 15) apklaustų Klaipėdos miesto seniūnaičių raštu neplanavo vykdomų veiklų, nes darbus vykdė spontaniškai, atsiradus poreikiui. Be to, beveik visi (13 iš 15) respondentai nepateikė įgyvendintų veiklų ataskaitų. Remiantis šiais rezultatais, galima konstatuoti, kad Klaipėdos miesto seniūnaičiai neišnaudoja veiklos viešinimo galimybių, nes nemaža dalis (6 iš 15) nurodė netaikę jokio veiklos viešinimo būdo.
Gauti rezultatai leidžia konstatuoti, kad dėl viešinimo stokos seniūnaičių veikla menkai matoma ir žinoma gyventojams. Nors seniūnaičiai, būdami atskaitingi seniūnaitijos gyventojams, privalo visada tiksliai, išsamiai ir argumentuotai pateikti vykdytinų darbų, veiklų aprašus, kurie visiems seniūnaitijos gyventojams būtų aiškiai suprantami. Be to, seniūnaičiams pateikti detalius veiklų aprašymus būtų pravartu ir pagrindžiant veiklas, kurių teisės aktai jiems nenumato vykdyti.
Seniūnaičių veiklų aprašymai ataskaitose yra vieninteliai reikšmingi informacijos šaltiniai, kurie gali tiksliai nusakyti seniūnaičio instituto ir veiklos naudą. Todėl labai svarbu, kad seniūnaičiai, pateikdami veiklų ataskaitas, vadovautųsi vertinimo kriterijais, kurie patvirtintų jų instituto reikalingumą.
Miesto savivaldybei siūlome, organizuojant seniūnaičiams mokymus, nuo 2019 metų numatyti teorinius ir praktinius užsiėmimus, kurie leistų įgyti veiklų planavimo, organizavimo, vykdymo ir išsamių ataskaitų pateikimo įgūdžius.


  • 8
    Shares

Related posts

Leave a Comment