Pradžioje norėčiau skaitytojus informuoti, kad kalbėsiu apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Tiksliau ne apie projekto turinį, o apie šio projekto pristatymo LR Seime aplinkybes. Iš tiesų įstatymo projektas vertas diskusijų, argumentuotų svarstymų, tačiau būdamas toks diskutuotinas, kartu atvėrė dideles problemas, apie kurių egzistavimą šiuolaikinis Lietuvos pilietis veikiaiusiai net nebūtų susimąstes.
Galbūt sakysite, jog tai jau “sena” tema šiandieniniame informacijos sraute, tačiau raginu prie jos sugrįžti jau ne su pasipiktinimo atraštėmis ir raginimais facebook’e pasirašyti peticiją, o su šiek tiek filosofine potekste, skatinančia paklausti savęs ir kitų, ar politiko atsiprašymas padės. Kviečiu giliau pagalvoti apie žmogaus teises, jų prigimtį ir paskirtį apksritai. Šiuo atveju neišvengiamai tenka kelti žmogaus teisių universalumo klausimą. Klausimą keliu inspiruota Charles Leben teksto “Ar egzistuoja vien Europietiška žmogaus teisių prieiga?” (angl. Is there a European Approach to Human Rights?) (Leben, 1999). Autorius knygos “ES ir žmogaus teisės” (angl. The EU and Human Rights) skyriuje remiasi teisės aktų, socialinių reiškinių ir istorinių įvykių sistemine analize, nagrinėja europietišką žmogaus teisių dimensiją ir kelia jos universalumo klausimą civilizacijų susidūrimo kontekste. Šis knygos skyrius gali būti laikomas tam tikru iššūkiu, kadangi straipsnio autorius verčia susimąstyti ne apie banalų (kaip dažnai pasitaiko) žmogaus teisių problemos pasaulyje klausimą, o apie galimas šios problemos priežastis ir dominuojantį tam tikrą žmogaus teisių standartą. Autorius aptaria pagrindinę žmogaus teisių universalumo problematiką – civilizacijų skirtumus. Tikriausiai visi puikiai žinome, jog kai kuriais islamo civilizacijos atvejais moters laisvės ne visur traktuojamos taip, kaip yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Man asmeniškai ši problematika siejasi su Samuelio Huntingtono civilizacijų susidūrimo teorija, kurioje išpranašautas Vakarų ir islamo pasaulio konfliktas pasitvirtino. S.Huntingtonas, remdamasis daugiausia religinėmis tradicijomis (tokiomis kaip krikščionybė, islamas, induizmas ir konfucianizmas), suskirstė pasaulį į besivystančias civilizacijas ir teigė, kad jų varžymasis ir konfliktai yra neišvengiami (Huntingtonas, 1994). Tai iš tiesų pasitvirtino rugsėjo 11 – sios įvykiais JAV, ir tai toliau tęsiasi Islamo valstybės išpuoliais, žadinančiais europiečių baimę kitatikiams.
Mąstant apie Charles Leben straipsnio turinį, kyla klausimas, ar iš tiesų vakarietiškas žmogaus teisių konstruktas yra tinkamiausias visam likusiam pasauliui? Reikia pripažinti, jog europietiška žmogaus teisių prieiga bene artimiausia humanizmui, t.y. pažiūrų sistemai, žmogų laikančiai didžiausia vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo matu, teigiančiai lygybę, teisingumą, žmogiškumą. Tačiau norint tai iki galo suvokti, reikia būti Vakarų pasaulio dalimi, kas nėra įmanoma kitoms civilizacijoms. Ir štai tokiame vertybinių pažiūrų į žmogų paveiksle pabandykime įkomponuoti įvykius Lietuvos Respublikos Seime. Šalies, kuri po okupacijos nuosekliai juda vakarietiškų vertybių link, siekdama jas institucionalizuoti teisiškai ir morališkai. Ir šiame kontekste pasigirsta siūlymas riboti besilaukiančios moters teisę pristatyti įstatymo projektą. Toks požiūris į moterį, traktuojant ją vien kaip reprodukcijos šaltinį, bei pasiūlymas vien dėl to nepristatinėti teisės akto tiesiog sutapatina mūsų politinę kultūrą su islamiškomis vertybėmis ir suponuoja poreikį žvalgytis ne į mūsų visuomenėje vyraujančias baimes kitatikiams, pabėgėliams ir pan., o į mūsų visuomenės viduje slypinčias problemas, kurios peržengia ne vien politinės etikos, bet ir vakarietiškas žmogaus teisių ribas.
Ir pabaigai sarkastiškas post scriptum: gal vis dėlto viskas nėra taip blogai? Kadaise Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher yra pasakiusi “jeigu jie nebeturi daugiau jokių politinų argumentų, jie puola Jus asmeniškai” (ang. If they attack you personally, it means they have not a single political argument left). Norėtųsi tikėti, jog tai būtent tas atvejis.
Literatūra:
Huntingtonas S. 1994. Civilizacijų susidūrimas. Lietuvos aidas. Nr. 191
Leben Ch. 1999. Is there a European Approach to Human Rights?, in Ph. Alston (eds.) The EU and Human Rights. Academy of European, European University Institute: OXFORD University Press.
