Įspūdžiai iš SIGNALS 2017 (antra dalis)

  • 5
    Shares

Šių metų lapkričio 28 d., Valstybės kontrolė surengė valstybės tvarios plėtros konferenciją „SIGNALS“ . Tai pirmoji kasmetinė viešojo sektoriaus konferencija, skirta palaikyti ir plėtoti darnų požiūrį į valstybės ateitį. Vienas iš šių metų signalų – valstybės biudžeto valdysena.

Ką reiškia biudžeto valdysena?

EBPO yra parengusi tam tikrą apibrėžtį: tai metinio biudžeto sudarymo, jo vykdymo priežiūros ir jo suderinimo su valstybės tikslais procesas. Šis elementas yra labai svarbus, nes biudžetas turi derėti su valstybės tikslais, jis turi prisidėti prie nacionalinių tikslų pasiekimo.
Valstybės kontrolės audito departamento direktorė, socialinių mokslų daktarė Živilė Simonaitytė konferencijos metu pristatė lapkričio mėnesį atliktos visuomenės apklausos, siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie valstybės biudžeto valdymą, duomenis. Žvelgdami į tyrimo duomenis matome, kad Lietuvos gyventojai mano, jog pati svarbiausia valdymo sritis yra visuomenės gerovė. Į klausimą, kurioje srityje Lietuvos padėtis yra blogiausia, gyventojai atsakė, kad būtent visuomenės gerovės srityje. Trečiasis klausimas – kuriai sričiai yra skiriama daugiausia valstybės lėšų – verčia susimąstyti, kadangi dauguma gyventojų atsakė, jog, jų nuomone, daugiausia valstybės lėšų yra skiriama saugumui ir gynybai. Ir šioje vietoje, anot Ž.Simonaitytės, mes turime signalą, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Taip dažnai žiniasklaidoje yra kalbama apie 2% nuo BVP krašto apsaugai ir įsipareigojimus NATO, kad beveik pusė apklaustųjų galvoja, kad būtent saugumui ir gynybai yra skiriama daugiausia valstybės lėšų, nors iš tikrųjų valstybė daugiausiai lėšų skiria būtent visuomenės gerovei.

Tai signalas, kad valstybė teisingai neiškomunikuoja gyventojams apie biudžeto valdymą ir lėšų paskirstymą. Ir čia verta pagalvoti, ko turime imtis, kad biudžeto pertvarka, biudžeto valdysenos pertvarka būtų sėkminga Lietuvoje.

Anot finansų ministro V.Šapokos, mokykloje labai gerai išmokome rašyti rašinėlius ir tai gerai atsispindi ir įstatymuose, ir metodikoje, ir atskaitomybėje, kuri yra pateikta. Informacijos yra pateikiama per daug.
Sričių finansavimas retai siejamas su siekiamu rezultatu, matome sprendimų pagrįstumo ar informacijos apie panaudotas lėšas trūkumą, bet iš tiesų esame puikūs aprašinėtojai. Mes galime surašyti tikslus, o po to gražiai aprašyti, kaip puikiai sekėsi pasiekti kažko, tai iliustruoti begale skaičių, pridėti keliolika priedų, kad galų gale iškomunikuotume tai, ką norime. Esminis dalykas čia net ne kontrolėje ar tarpinių rezultatų matavime, o tame, kaip mes išsikeliame tikslus. Dar neišmokome ieškoti sutarimo. Susitarti dėl tikslų, dėl rodiklių, kokio vis dėlto rezultato norime, pasiekėme jį ar ne, pripažinti, jei nepasiekėme, ir labai aiškiai pateikti tą informaciją visuomenei. Nes galime sutelkti išteklių tiek, kiek visuomenė pastiki tuo, ką darome. Jeigu to pasitikėjimo nėra, o tyrimai rodo, kad valstybės institucijomis menkai pasitikima, tai reiktų kelti klausimą, ar mūsų BVP perskirstymas nėra per mažas ir neadekvatus. Kol mes neturime pasitikėjimo, tol visuomenė nesutiks su mokesčių padidinimu, todėl turime aiškiai kelti tikslus ir sąžiningai stebėti, kaip sekasi juos vykdyti. Sprendimai turi būti pagrįsti, turime didinti institucijų atsakomybę, asignavimų skaičius turi būti mažinamas, kad ministrai jaustų didesnę atsakomybė. Ir, žinoma, tam, kad atkurtume visuomenės pasitikėjimą, informacija turi būti pateikta taip, kad suprastų kiekvienas.

Kaip to pasiekti?

V.Šapoka pateikia vaizdingą pasakojimą:

Kalbasi chirurgas ir autoserviso mechanikas. Mechanikas sako:
– Aš dieną naktį dirbau ir uždirbau tik tiek, kad išgyvenčiau. O tu iš esmės darai tą patį – aš taisau automobilio variklį, o tu, tarkim, darai operaciją širdžiai. Ten biologinis mechanizmas, čia kitas. Bet kodėl mūsų atlyginimai ir statusas visuomenėje skiriasi?
– O tu pabandyk variklį taisyti jo neišjungęs,- atsako chirurgas.

Anot finansų ministro, labai panašiai yra ir su biudžeto sistema. Kokia ji bebūtų dabar, mes turime taisyti veikiančią sistemą, ir tam, kad veikiančią sistemą galėtume sutvarkyti, reikia padaryti eilę darbų, kad ta „širdelė nesustotų“. Tai labai sudėtingas procesas, tačiau būtina peržiūrėti strateginius dokumentus, nusistatyti tikslus, susieti išlaidas su rezultatais, būtina išplėsti horizontą ir orientuotis ne tik į vienerius metus. Būtina sukurti metodiškai labai tikslius įrankius diskusijai, nustatyti ne tai, ką darome, o ko nedarome. O visuomenės pasitikėjimas yra pats didžiausias resursas, todėl informacija turi būti pateikiama visuomenei aiškiai, kad kiekvienas suprastų, kaip veikia valstybės biudžetas.
Reziumuojant, puikiai viską iliustruoja V.Šapokos citata:

„Vertink savo veiklą ne pagal tai, ką pavyko pasiekti, o pagal tai, ką galimybės leido ir tu privalėjai pasiekti“

P.S. Dėkojame Viešojo administravimo ir sociаlinės geogrаfijos kаtedros dėstytojams už nuolatinį informavimą apie įvarius, su viešuoju valdymu susijusius, renginius ir galimybę sudalyvauti šioje konferencijoje.

Daugiau apie SIGNALS 2017 – oficialioje konferencijos svetainėje.


  • 5
    Shares

Related posts

Leave a Comment