Šią savaitę vyko UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (toliau KLAP) veiklos audito ataskaitos pristatymas, svarstymas ir tvirtinimas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Kontrolės komitete. Teko dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje, tad įkišiu savo „trigrašį“ į diskusiją.
Auditoriai nustatė svarbų savivaldybių valdomų įmonių valdysenai aspektą – KLAP, kurį valdo Klaipėdos m. savivaldybė, turi vykdyti viešuosius pirkimus ir registruotis kaip perkančioji organizacija.
Ar tai iš tikrųjų labai aktualus klausimas? Pateiksiu atsakymus, kodėl taip.
Informaciją, kas yra perkančioji organizacija, galite surasti internete. Pamatysite, kad KLAP tikrai atitinka nemažai tokioms organizacijoms keliamų reikalavimų. Posėdyje dalyvavusių veikėjų nuomonės išsiskyrė. Auditoriai laikėsi savo pozicijos, tačiau savivaldybės administracijos direktorius (taip pat ir minėtos įmonės valdybos pirmininkas) teigė, kad įmonė veikia rinkoje, todėl jai bus sunkiau konkuruoti su kitais rinkos dalyviais. KLAP teks skelbti viešųjų pirkimų konkursus ir įmonė veiks nelanksčiai ir neefektyviai.
Kitas svarbus klausimas diskusijoje dėl perkančiosios organizacijos statuso – ar įmonė tarnauja viešajam interesui. Ekonomistai neturi bendro sutarimo, ar viešasis transportas yra viešoji gėrybė. Vieni mano, kad taip, kiti laiko šią paslaugą socialiai reikšminga gėrybe (angl. merit good). Akivaizdu, jog žmonėms, neturintiems automobilio, paslauga suteikia judėjimo galimybę. Tarp tokių žmonių yra jaunimas, senjorai, neturintys darbo ir tie, kurie renkasi darnų judumą. Todėl dažnai viešasis transportas subsidijuojamas arba būna nemokamas (pvz., Taline).
KLAP taip pat jau ne kartą iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos gavo garantijas bankui dėl autobusų įsigijimo ir pan. Kai kurie politikai teigė, kad nėra čia jokio viešojo intereso ir viskas vyksta rinkoje. Bet faktai rodo, kad kalbame apie paslaugą, kuri tarnauja viešajam interesui.
Pažvelkime į Klaipėdos miesto viešojo transporto rinką (jei taip ją galima pavadinti). Turintys viešojo sektoriaus ekonomikos pagrindus sutiks, jog ši rinka nėra grynoji rinka, o greičiau yra „kvazi“ rinka. Pagrindinis rinkos reguliuotojas yra VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau KKT), kurios vienintelė dalininkė yra Klaipėdos m. savivaldybė. Ta pati savivaldybė, kuri yra ir KLAP akcininkė. Visas tokios „kvazi“ rinkos taisykles nustato Klaipėdos m. savivaldybės taryba ir KKT: tvirtina kainas, nustato kas ir kokiais maršrutais veža keleivius, apmoka už nuvažiuotus ratus, nustato tvarkaraščius ir t.t. Pradėti viešojo transporto paslaugų teikimo veiklą be šios įstaigos žinios Klaipėdos mieste yra neįmanoma. Tu tiesiog neturi teisės. Todėl tai nėra rinka, tai yra tik rinkos mechanizmo panaudojimas, nes šalia savivaldybės įmonės paslaugas teikia tik tie privatūs vėžėjai, kurie laimėjo konkursus teikti paslaugas apibrėžtais maršrutais.
Antras dalykas, kuris svarbus ir savivaldybės valdomiems ir privatiems vežėjams – ir vienų, ir kitų atveju mes, Klaipėdos miesto gyventojai ir mokesčių mokėtojai, finansuojame jų veiklą. T.y., mokame už „prasuktus“ ratus, nepaisant to, kad nevažiuojame. Jie patys pajamų neuždirba ir finansavimas jiems yra garantuotas – t.y., liaudiškai sakant „valdiškas“, pagal sutartį. Svarbiausia „sukti“ ratus ir sėkmingai valdyti savo išlaidas.
Trečias dalykas – skaidrumas. Skaidrumą norima paaukoti vardan efektyvumo. Ne paslaptis, kad pasaulyje pasitaiko atvejų, kad savivaldybės valdomose viešojo transporto įmonėse yra korupcijos rizikos. Kitaip sakant, perkant autobusus gali būti numatytas nelegalus procentinis mokestis nuo būsimo pelno (ne kas kita, kaip mums gerai žinomas „otkatas“). Todėl „kvazi“ rinkoje ir privatūs vežėjai, finansuojami iš mokesčių mokėtojų, turi taip pat vykdyti viešuosius pirkimus. Tai leistų išlyginti abiejų pusių galimybes.
Pakalbėkime apie Klaipėdos viešąjį transportą
