Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

  • 4
    Shares

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų būti naudojami įvairūs būdai ar priemonės. Tad moksliniame kontekste kyla klausimas: kas ir kaip (kokiais būdais, priemonėmis), gali prisidėti prie regiono darnaus vystymosi bei kaip darnaus vystymosi aspektai realiai atsispindi Lietuvos regionų darniame vystymesi? Atsakymų paieškai (empiriniam tyrimui) pasirinktas Klaipėdos regionas, kuris vienintelis Lietuvoje turi įsteigęs visų septynių jo savivaldybių (Klaipėdos m., Palangos m., Klaipėdos raj., Kretingos raj., Šilutės raj., Skuodo raj. ir Neringos sav.) asociaciją „Klaipėdos regionas“ (vykdančioji direktorė Klaudija Kiones).
Metodika. Tyrimas, kurio metu atliekama Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros plano (2015) turinio analizė ir ekspertinis interviu su regiono vykdančiąja direktore, buvo suskaidytas į šešis etapus (žr. 1 lentelę).


Rezultatai. Nustatyta, kad į Klaipėdos regiono plano rengimą įsitraukė visos septynios regiono savivaldybių administracijos. Taip pat, įsitraukė ir šešios konkrečios savivaldybės kontroliuojamos įmonės. Tačiau į plano rengimą nebuvo įtrauktos bendruomenės. Prie dalyvių priskiriama ir viena parapija bei vienuolynas, kurios laikomos religinėmis – pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad galimybės dalyvauti visuomenės grupėms yra teisiškai apibrėžtos, tačiau, dažnai ja nepasinaudojama. Atsižvelgiant į tai, kad aktyviausios teikiant priemonių projektus buvo savivaldybių administracijos (turinčios daugiau reikalingų gebėjimų), galima daryti prielaidą, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, reikia daugiau žinių, sutelktumo, iniciatyvumo ir bendradarbiavimo teikiant projektinius pasiūlymus.
Žemiau esančiame 1 paveiksle, remiantis plėtros plano priemonių analize, pateikiami dalyvių aktyvumo teikiant projektines paraiškas rezultatai.


Akivaizdu, jog savivaldybių administracijos pasirengusios įgyvendinti daugiau priemonių, skatinančių darnų regiono vystymąsi.
Įvertinus kiekvieną projektą pagal atitikimą 17 DV tikslų, nustatyta, jog regiono plėtros plane daugiausia priemonių yra skirtų infrastruktūrai gerinti, tobulinti. Taip pat akcentuojami gyvenviečių/miestų kompleksiniai atnaujinimai, parko, kitų teritorijų bei pastatų sutvarkymas ir pritaikymas viešiesiems poreikiams. Itin mažai priemonių, susijusių su sveikata, jos gerinimu, o, pavyzdžiui, apie geresnę mitybą, lygybę, kovos su klimato kaita priemonių visai nėra.
Atlikus analizę pagal galimus DV realizavimo būdus: planavimą, mokymąsi ir švietimą bei tinklaveiką, rasti tik šeši priemonių projektai. Tyrimo rezultatai taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad iš 86 priemonių projektų, bendradarbiavimas arba tinklaveika numatyta tik penkiuose skirtingų sričių projektuose – tai yra, įgyvendinant priemones, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra, turizmo informacinės infrastruktūros sukūrimu ir pritaikymu bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros rekonstravimu.
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ pagrindinis tikslas – „suvienyti Klaipėdos regiono savivaldybes siekti naudingiau įgyvendinti bendrų pastangų reikalaujančius jos narių veiklos uždavinius, koordinuoti Asociacijos narių veiklą, atstovauti Asociacijos narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus“ (Klaipėdos regiono savivaldybės, 2012, p. 1). Po apskričių reformos, šis jungtinis darinys (tinkas), anot vykdančiosios direktorės, buvo sukurtas tam, jog galėtų įgyventi nacionalinius, tarptautinius projektus, pritraukti daugiau tikslinių ES lėšų į regioną, atstovauti regiono interesus, įgyvendinti įvairias galimybių studijas (pvz. „Vakarų krantas“), kurti integruotas strategijas ar kartu atstovauti kituose Euroregionų organizacijose ir pan. Remiantis ekspertinio interviu duomenimis, galima konstatuoti, jog iš tiesų, tinklinės organizacijos veikla, veikiant partnerystėje, bendradarbiaujant gali atverti ypatingai daug galimybių. Tačiau, ekspertė pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta realaus darnaus vystymosi principų diegimo įvairiuose organizacijose, ypač formuojant ir, svarbiausia, įgyvendinant strateginius dokumentus (vietos ir/ar regioninius). Trūksta iniciatyvų – įsitraukimo į „minkštuosiuos“ tarptautinius projektus, tarpsieninio (angl. – cross – border) bendradarbiavimo projektų, stiprinant ne tik kompetenciją, bet keičiantis gerąja patirtimi ir ją pritaikant savo organizacijose („neretai projektas pasibaigia ir rezultatai pasilieka stalčiuje“), įgyvendinant įvairias iniciatyvas, taip įtraukiant bendruomenę, nevyriausybines organizacijas, politikus.
Taigi, norint realių regiono darnaus vystymosi rezultatų, yra svarbu suprasti darnaus vystymosi reikšmę ir aktyviai dalyvauti visoms interesų grupėms, keičiantis iniciatyvomis bei gerąja patirtimi regioninėse tinklinėse organizacijose arba kitokių formų tinklaveikoje.

Tekstas parengtas pagal Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedros Regionų valdysenos magistro programos baigiamąjį darbą „Darnaus vystymosi realizavimas regiono viešajame sektoriuje“ (2016). Tekstą redagavo V.Burkšienė.

Anksčiau skelbti susiję tekstai:
Bendruomenių vaidmuo darnaus vystymosi procese
Viešojo sektoriaus reikšmė realizuojant darnų vystymąsi
Organizaciniai tinklai – moderni regiono darnaus vystymosi realizavimo forma

Literatūra
Klaipėdos regiono plėtros taryba. 2015. Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros planas. Nr. 51/3S-21.
Tamošiūnas T., Čiegis R. 2013. Regionų plėtra ir valdymas, iš: Šaparnienė D., Krupavičius A. Viešasis valdymas: koncepcijos ir dimensijos. Vilnius: BMK leidykla. 359 p.


  • 4
    Shares

Related posts

Leave a Comment