Darnių viešųjų paslaugų sistemos modeliavimas

  • 6
    Shares

Šiame tekste apžvelgiamos S.P.Osborne, Z.Radnor, T.Kinder, I.Vidal straipsnyje “The SERVICE Framework: A Public‐service‐dominant Approach to Sustainable Public Services” [British Journal of Management, 2015, Vol.26, Issue 3, p. 1-15] pateikiamos idėjos.
Globali 2008 m. pabaigoje kilusi ekonominė recesija tapo iššūkiu viešojo sektoriaus organizacijoms (VSOs), teikiančioms paslaugas vietos bendruomenėms, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui (viešajam, privačiajam ar nevyriausybiniam) jos priklauso. Gelbėdamos situaciją vyriausybės ėmėsi rengti įvairias „išgyvenimo“ strategijas, turinčias sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei skatinti ekonomikos augimą. Kitaip tariant buvo stengiamasi „padaryti daugiau su mažiau“ (doing more with less). Toks iššūkis paskatino darnumo prielaidas organizacijų plėtroje ir veikloje.
Straipsnio autoriai, kritiškai įvertinę naujosios viešosios vadybos metodų tinkamumą įtvirtinant darnumą viešajame sektoriuje, siūlo šio sektoriaus organizacijoms taikyti alternatyvų tarpusavio sąveikos ir viešųjų paslaugų dominavimo požiūrį (public service – dominant approach), kuris akcentuoja tris elementus: 1) ryšių (relationships) viešųjų paslaugų teikimo sistemoje kūrimą; 2) supratimą, kad darnumas kyla tik profesionaliai suprantant viešųjų paslaugų teikimo procesą ir transformuojant (-is) naudotojo žinias (-oms; 3) įtvirtintą ir jokiems tretiesiems asmenims neperleidžiamą bendrą viešųjų paslaugų kūrimą (co-production) kartu su paslaugų gavėjais.
Lygindami šiuo požiūriu skirtingas verslo ir viešojo sektoriaus organizacijas Osborne ir kt. (2015) tvirtina, kad, nenuvertinant individualių viešojo sektoriaus organizacijų svarbos, nepakanka fokusuotis tik į atskirų šio sektoriaus organizacijų darnumą, siekiant jų išgyvenimo ir sėkmės. Individualios viešojo sektoriaus organizacijos darnumas turi būti integralus ir subalansuotas su viso sektoriaus veiksmingumu bei darnumu visuomenei ir aplinkai. Todėl kiekvienos viešojo sektoriaus organizacijos darnumas turi būti vertinamas keturiais aspektais: (i) individualios organizacijos darnumas; (ii) viešųjų paslaugų teikimo sistemų ir jų valdymo mechanizmų darnumas; (iii) vietos bendruomenės darnumas ir (iv) aplinkos darnumas.
Remdamiesi kitų autorių teoriniais teiginiais bei atlikę kritinę naujosios viešosios vadybos (New Public Management) analizę viešųjų paslaugų kontekste, straipsnio autoriai taip pat sugeneravo septynis pasiūlymus, kurie būtų esminiai, konstruojant darnios viešųjų paslaugų sistemos modelį (žr. 1 lentelė).

Septyni esminiai pasiūlymų elementai autorių yra integruojami į teorinį darnios veiklos modelį SERVICE viešojo sektoriaus organizacijoms (žr. originaliame straipsnyje Fig. 1. The seven- pointed SERVICE star).
Autoriai pripažįsta, kad nors jų modelyje pateikiami darnumo principai tinka visoms VSOs ir jų teikiamoms paslaugoms, šių principų aktualumas ir realus pritaikymas gali skirtis kiekvienu konkrečiu atveju. Tad modelio praktiniam įtvirtinimui dar būtina atlikti papildomų tyrimų.
Tačiau net ir šioje stadijoje pateiktas teorinis modelis bei pristatyti pasiūlymai leidžia naujai analizuoti viešojo sektoriaus veiksmus ir veiklas, vertinant juos ne atskirų organizacijų, o darnių paslaugų sisteminėje perspektyvoje.


  • 6
    Shares

Related posts

Leave a Comment