Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo perspektyvos Viešojo administravimo studijų studento akimis


Nieko stebėtino, kad viešojo administravimo krypties studentai privalo įsigilinti į Lietuvos plėtros perspektyvas, tuo tikslu analizuodami svarbiausius šalies strateginius dokumentus. Stebėtina tai, kad absoliuti dauguma jų nėra girdėję arba nėra gilinęsi į pagrindinę valstybės strategiją „LIETUVA 2030“, kurią dar 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino LR Seimas. Net tie nedaugelis, kurie buvo apie ją girdėję arba peržvelgę, linkę vertinti skeptiškai (vieno studento teigimu: „gražiomis spalvomis „nutapyta“ vizija nieko bendro neturi su šiandienine tikrove“).
Tad šiuo apžvalginiu straipsniu noriu pateikti dešimties ištęstinių studijų studentų (brandesnę gyvenimo patirtį turinčių tik gimnazijos suolą palikusiųjų atžvilgiu) reakciją bei refleksiją (kuri pateikiama susisteminta ir nuasmeninta), išanalizavus strategiją ir kritiškai įvertinus galimą asmeninį indėlį jos realizavimui.
Svarbiausia, ką galima įžvelgti, remiantis studentų teiginiais, kad šios strategijos tekstas sužadina patriotinius jausmus ir pilietiškumą. Visi be išimties studentai reflektuodami tvirtina, kad kiekvienam svarbu dalyvauti/prisidėti gerais darbais, kuriant šalies gerovę, didinti asmeninį pilietinį aktyvumą, įsitraukti į visuomenines veiklas (akcijas, susirinkimus), savanoriauti, stiprinti pasitikėjimą savimi ir kitais tautiečiais. Studentai tiki šalies gerove ir galimybe kurti ateitį neemigruojant, ar net kviečiant artimuosius grįžti. Nors ir išreiškė pasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, studentai įvardijo poreikį didinti pasitikėjimo valstybės institucijomis rodiklį bei skaidrumą valstybės tarnyboje. Kaip vieną iš galimybių pokyčiams jie įvardijo korupcijos mažinimo aspektą („nesu davusi ir niekada neduosiu kyšio“; „naudojuosi elektroninės valdžios vartais, kitais internetiniais puslapiais“; „stengiuosi prisidėti prie skaidrumo valstybės tarnyboje, mandagiai ir etiškai bendraujant su piliečiais, racionaliai naudojant institucijos materialines vertybes ir kitus išteklius“; „pavestas užduotis atliekant nepriekaištingai ir laiku“). Patriotizmą ypač įrodo vieno studento teiginys: „Tikėjimas sukurti Lietuvos sėkmę yra pats galingiausiais ir svarbiausias tikėjimas. Negalima užtikrinti Tėvynės sėkmės galvojant tik apie asmeninę sėkmę, todėl aš telksiuosi į talką, padėti kurti Lietuvos ateitį, kuri bus sėkmės šalis, kurioje būtų gera gyventi ir dirbti“.
Vertindami savo galimybę prisidėti prie strategijos įgyvendinimo, studentai dažniausiai minėjo darnios visuomenės ir darnios aplinkos aspektus. Studentai įsitikinę, kad galima racionaliau tausoti gamtos išteklius savo poreikių tenkinimui: dažniau vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti viešuoju transportu (tokiu būdu prisidedant prie CO2 kiekio mažinimo atmosferoje), rūšiuoti atliekas, tausoti gamtą, dalyvauti aplinkos tvarkymo akcijose.
Galvojant apie šalies ateitį studentams taip pat svarbus laimės indeksas ir gyvenimo kokybė. Jie tiki, kad laimę galima sukurti savo šalyje, neieškant jos svetur, „galbūt įkūrus savo verslą arba skatinant kitus žmones kurti verslą Lietuvoje“.
Džiugina ir tai, kad svarbia Lietuvos vizijos įgyvendinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo galimybe studentai įvardija žinias bei mokymąsi visą gyvenimą: „skatinsiu savo šeimą užbaigti mokslus, kartu su jais domėsiuosi seminarais, kursais ir kitomis švietimo galimybėmis“; „ateityje toliau mokysiuos“; „stengsiuosi gerinti gyvenimo kokybę žiniomis“; „galiu prisidėti mokydamasi visą gyvenimą“.
Taigi, remiantis studentų refleksija į valstybės pažangos strategiją, galima teigti, kad „Lietuva 2030“ yra dokumentas, skatinantis jaunų žmonių patriotizmą ir didinantis meilę savo tėvynei, norą likti joje, planuoti ir kurti čia savo ateitį. Tad sukūrus prielaidas plačiai analizuoti valstybės pažangos strategiją mokslo institucijose, skleisti žinomumą apie ją šeimose, galima sąmoningai auginti asmenybes, pilietinę bendruomenę, kurti visuomenės gerovę.


Related posts

Leave a Comment