Viešajame valdyme vis populiaresnė tampa naujojo viešojo valdymo koncepcija, kuri formuoja naują požiūrį į piliečių ir viešojo sektoriaus santykius, akcentuojant piliečių dalyvavimo svarbą viešųjų paslaugų teikimo procesuose (Vaidelytė ir kt. 2016).
T.Nabatchi, A.Sancino ir kt. (2017) teigimu, piliečių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime suteikia galimybę nustatyti aiškius piliečių viešųjų paslaugų poreikius bei lūkesčius, į kuriuos reaguodami viešojo administravimo subjektai turi galią teikti geriau visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, kaip teigia įvairūs autoriai (Wiewiora, Keast, 2016; Fledderus, Brandsen, 2015), piliečių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ne tik leidžia geriau patenkinti visuomenės interesus, bet ir mažina viešųjų paslaugų teikimo išlaidas, didina piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis bei užtikrina demokratijos stabilumą. Tačiau pastebima, jog mokslininkai, tyrinėdami piliečių dalyvavimą viešosiose paslaugose, didesnį dėmesį skiria paslaugoms, susijusioms su vartotojų elgesio arba būsenos pokyčiais, kai gaunama nauda yra individuali. Tuo tarpu paslaugos, kurių metu gaunama ne tik asmeninė, bet ir kolektyvinė nauda (t.y., prie grynųjų viešųjų gėrybių priskiriamos viešosios paslaugos, už kurių teikimą nėra įmanoma tiesiogiai paimti mokėjimų bei kurios yra naudojamos bendrai ir prieinamos visiems), tiriamos retai. Viena iš tokių viešųjų gėrybių yra viešasis saugumas. Anot, S.Nikarto (2014), Lietuvoje dėl mokslinių tyrimų trūkumo gyventojų dalyvavimas saugumo užtikrinime yra įgyvendinamas nenuosekliai, remiantis tik užsienio gerąja praktika bei savo nuožiūra. Todėl kyla pavojus, kad piliečių ištekliai bus išnaudojami netinkamai ir dalyvavimas bus neveiksmingas.
Siekiant įvertinti piliečių dalyvavimą viešajame saugume, atliktas Klaipėdos miesto saugios kaimynystės grupių veiklos tyrimas. 2018 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais atlikti interviu su dviem Klaipėdos miesto policijos bendruomenės pareigūnais ir aštuoniais saugios kaimynystės grupių pirmininkais.
Saugi kaimynystė – tai aktyvi piliečių dalyvavimo saugumo paslaugos teikime forma, kuri pasižymi glaudžiu bendradarbiavimu tarp piliečių bei nuolatiniu grįžtamuoju ryšiu paremtu piliečių bendradarbiavimu su policijos institucija, siekiant sukurti saugesnią aplinką. Tyrimo metu paaiškėjo, kad piliečių dalyvavimo saugumo paslaugoje motyvai yra įvairūs, tačiau dažniausiai susiję su nepasitenkinimu esama padėtimi ir lūkesčiais pagerinti paslaugos teikimo procesą. Taip pat pastebima, jog didelę įtaką piliečių dalyvavimui turi paslaugą teikiančios organizacijos rodoma iniciatyva. Tuo tarpu policija yra linkusi akcentuoti materialines paskatas – informacijos gavimą iš piliečių, dėl kurio saugumo paslaugos teikimas tampa lengvesnis ir kokybiškesnis.
Dalyvavimas saugumo užtikrinime pasireiškia per įvairaus lygio formas – tokias kaip aplinkos stebėjimas bei tvarkymas, dalinimasis informacija, gyventojų susirinkimai bei įvairios akcijos, rengiamos kartu su policijos pareigūnais arba vien gyventojų. Saugios kaimynystės grupės viduje išsiskiria grupės lyderis, kuris sutelkia grupės narius, koordinuoja veiklą bei teikia informaciją. Tuo tarpu grupės nariai perteikia turimą informaciją grupės lyderiui.
Iš valdžios institucijų (paslaugos teikėjų) dažniausiai bendradarbiauja policija ir savivaldos institucijos, tačiau, jei yra poreikis, įsitraukia ir kitos organizacijos. Visos institucijos sąveikauja tarpusavyje, tačiau stipriausias piliečių bendradarbiavimo ryšys yra su policija, kuri dalinasi informacija ir skatina dalyvauti.
Didžiausias iššūkis tiek policijai, tiek saugios kaimynystės grupių lyderiams – piliečių aktyvumo stygius bei finansiniai sunkumai. Abipusiai įvardinta nauda – saugesnė aplinka. Piliečiai taip pat akcentuoja, jog įsitraukimas į viešosios paslaugos teikimą ugdo pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Pagerėjusi piliečių nuomonė apie policija patvirtina, kad dalyvavimo dėka yra kuriamas geresnis viešosios organizacijos įvaizdis ir didinamas piliečių pasitikėjimas insitucija.
Nors abi pusės įžvelgė sunkumų piliečių dalyvavimo procese, tačiau tik piliečiai įvardijo galimas dalyvavimo proceso tobulinimo priemones. Jų nuomone dalyvavimą paslaugos teikime pagerintų dažnesnis patruliavimas (pareigūnų ir piliečių), dažnesni piliečių ir pareigūnų susirinkimai bei lyderystės skatinimas.
Tyrimo metu nustatyta, kad piliečių įsitraukimas į saugios kaimynystės grupių veiklą prisideda prie viešojo saugumo užtikrinimo per įvairaus lygio formas. Nepaisant to, kad grupių aktyvumas ir veiklos organizavimas skiriasi, visi dalyviai jaučia naudą. Ir nors piliečių indėlis yra kolektyvinio pobūdžio, gaunama nauda yra individuali, o kaip šalutinis poveikis sukuriama visuomeninė nauda. Sunkumus, su kuriais susiduriama įsitraukiant į koprodukcijos procesą, galėtų padėti išspręsti didesnis jau vykdomų veiklų intensyvumas.
Tekstas parengtas pagal Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo bakalauro programos baigiamąjį darbą „Piliečių dalyvavimas viešosios paslaugos teikime: Saugios kaimynystės atvejis“ (2019).
Literatūra
Fledderus J., Brandsen T. ir et al. 2015. User co-production of public service delivery: An uncertainty approach . Public Policy and Administration, Vol. 30, No. 2, p. 146-151.
Nabatchi T., Sancino A. et al. 2017. Varieties of Participation in Public Services: The Who, When, and What of Coproduction. Public Administration Review, Vol. 77, No 5, p. 772.
Nikartas S. 2014. Gyventojų dalyvavimas užtikrinant saugumą bendruomenėse: kriminologinės ir teisinės prielaidos. Monografija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, p. 6
Vaidelytė E., Žilinskas G. ir kt. 2016. Piliečių įtraukties į viešąjį valdymą teorinės apibrėžtys. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, Nr. 16, p. 253.
Wiewiora A., Keast R, Brown K. 2016. Opportunities and Challenges in Engaging Citizens in the Co-Production of Infrastructure-Based Public Services in Australia. Public Management Review, Vol. 18, No. 4, p. 501.
Jaroslav Dvorak nuotrauka.
