Klaipėdos miesto diplomatija

  • 8
    Shares

Mokslas aktyviai gilinasi į miestų vaidmenį pasaulyje sprendžiant globalius klimato atšilimo, darnios plėtros, taikos, terorizmo, saugumo ir kitus klausimus. Šis vaidmuo, kaip reiškinys yra įvardijamas Miestų Diplomatija (City Diplomacy) ir analizuojamas miestų tarptautinio bendradarbiavimo (miestų dvynių arba tarpmiestinės tinklaveikos), išmaniųjų miestų (Smart Cities), merų vaidmens bei alternatyviosios diplomatijos (para- diplomatijos) kontekstuose.
Mes, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros dėstytojai, taip pat gilinomės į šią temą ir įvertinome Baltijos valstybių sostines (Talino, Rygos ir Vilniaus) bei Klaipėdos uostamiestį, naudodami aukščiau išvardintus kontekstus. Tyrimo rezultatai šiuo metu yra pristatyti tarptautinei publikacijai, tad šiame rašinyje glaustai pristatome tik mūsų (Klaipėdos) miesto diplomatijos apraiškas bendradarbiavimo tarp miestų kontekste.
Autoriai dažnai akcentuoja, jog miestas – miestui (angl. city to city) bendradarbiavimas leidžia išvengti nepriklausomybės suvaržymų, nacionalinių konfliktinių interesų, ideologinių skirtumų, kurie labai dažnai stabdo tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir neleidžia bendradarbiauti, siekiant bendros naudos (Chan, 2016).
Miesto diplomatija yra laikoma nepriklausoma nuo deklaruojamos politikos ir suvokiama kaip neoliberalus atsakas tarptautiniuose santykiuose. Įrodymai byloja, jog miestai gali veikti kartu ir dirbti kartu ten, kur valstybės „įstrigusios kamščiuose“ (Chan, 2016). Vietos valdžia turi finansinių, politinių ir techninių išteklių, priėjimą prie technologijų, kas leidžia palaikyti kontaktus su aktorais kitose šalyse (Gutierrez-Camp, 2013). Esama situacijų, kai nacionalinė valdžia gali varžyti miestų administracijų veiksmus, bet miestai geba pasinaudoti visuomenės palaikymu ir demokratine lyderyste. Kitaip tariant, anot Chan (2016): nacionalinės vyriausybės kalba, o miestai veikia.
Mokslininkai (Chan, 2016; Gutierrez-Camps, 2013) pripažįsta, kad šiandien vietos valdžia turi vykdyti ne vien tradicines funkcijas, bet ir imtis naujų globalių problemų sprendimų pvz. klimato kaita, kova su skurdu ir pan.. Tai tos funkcijos, kurias paprastai koordinuoja nacionalinės vyriausybės.
Norintiems labiau įsigilinti į miesto diplomatijos diskursą 1 lentelėje pateikiame šio reiškinio apibūdinimus.

Klaipėda yra aktyvus, į tarptautiškumą orientuotas miestas, kuris nuo 1992 m. yra Baltijos miestų asociacijos (Union of the Baltic Cities) narys, o nuo 2001 m. yra tinklo Eurocities asocijuotasis partneris. Nebūdama tikruoju nariu Klaipėda pastarajame tinkle gali pasireikšti tik kultūros ir kooperavimosi (co operation) sferose. Miestas aktyviai dalyvauja šio tinklo veiklose, įsitraukdamas į 5 iš 14 galimų darbo grupių.
Reikia pastebėti, kad Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje sudėtinga rasti informaciją apie jos miestus partnerius ir kitokius bendradarbiavimo tinklus. Tad šio rašinio autoriai papildomą informaciją surinko iš prieinamų informacinių šaltinių Google platformoje.
Klaipėda bendradarbiauja su 16 tarptautinių miestų, kurių dauguma yra Europos Sąjungoje (centrinėje ES dalyje – 4 miestai, šiaurinėje ir rytinėje ES dalyse – po 3 miestus). Ji taip pat turi tris ne ES miestus partnerius iš po sovietinio režimo šalių: Odesa (Ukraina), Kaliningradas (Rusijos Federacija) ir Mogiliovas (Baltarusija) bei po vieną partnerį už Europos ribų: Kinijoje, Japonijoje ir Kanadoje.
Sugrupavus Klaipėdos miesto bendradarbiavimo sritis (žr. 1 pav.) matyti, jog Klaipėdos miestas daugiausia partnerių (14) turi ekonomikai plėtoti. Antroje vietoje esanti socialinė bendradarbiavimo sritis (12 partnerių) į šią vietą pakyla dėl aktyvių buriavimo (ypatingai dėl the Tall Ships Race projekto) ir kitų sportinių veiklų.

Kultūros ir žinių visuomenės bendradarbiavimo sričių įvertis (po 11 partnerių) leidžia numanyti Klaipėdą esant aukštos kultūros, ir intelekto bei gana išmaniu miestu (nepaisant to, kad jis neturi pasirengęs išmanaus miesto strategijos). Tačiau individualus mobilumo (3 partneriai), aplinkos (1 partneris) ir miesto valdysenos (2 partneriai) problemų sprendimas rodo, jog Klaipėda nelinkusi įsitraukti į bendrą tarptautinį globalių problemų sprendimą.
Apibendrinant gautus rezultatus miestų diplomatijos kontekste galima Klaipėdą išskirti kaip miestą, kuriam labai svarbus ekonominis klestėjimas, kuris puoselėja kultūrą ir intelektą, tačiau nėra linkęs prioretizuoti globalios plėtros, kartu su tarptautiniais partneriais sprendžiant aktualius pasaulio ar regiono lygmens klausimus. Tai leidžia teigti, jog Klaipėda dėl įvairių priežasčių nesiekia kurti diplomatinius santykius pasaulinių problemų (pvz., klimato kaitos, darnios plėtros, saugumo ir pan.) sprendimui bendromis su tarptautiniais miestais partneriais jėgomis.

Literatūra
Acuto M. 2013. Global Cities and Diplomacy. The urban link. London, New York: Routledge.
Chan D. K-H. 2016. City diplomacy and “glocal” governance: revitalizing cosmopolitan democracy. Innovation: The European Journal of Social Science Research, 29.2: 134-160. doi.org/10.1080/13511610.2016.1157684
Gutiérrez-Camps A. 2013. Local Efforts and Global Impacts A City-Diplomacy Initiative on Decentralisation. Perspectives, 21.2: 49-61
Pluijm R. , Melissen J. 2007. City Diplomacy: The Expanding Role of Cities in. International Politics. Clingendael. Netherlands Institute of International Relations.
Sizoo, A., Musch, A. 2008. City diplomacy: the role of local governments in conflict prevention, peace building and post‐conflict reconstruction. In: City Diplomacy: The role of local governments in conflict prevention, peace building, post‐conflict reconstruction. The Hague: VNG International.


  • 8
    Shares

Related posts