Akivaizdu, kad visuomenėse, kuriose esminį vaidmenį atlieka žinios, viešosios politikos formavimui didžiausią įtaką daro disponuojantys politiškai aktualiomis žiniomis ir/arba įrodymais apie šiuolaikinės visuomenės funkcionavimą.
Įrodymų sąvokai apibūdinti naudojamas T. A. Schwandto pateiktas apibrėžimas.
Įrodymas – tai informacija, naudinga formuluojant išvadas ir vertinimus arba informacijai patvirtinti, kad nuomonė / teiginys yra teisinga arba neteisinga, galiojanti arba negaliojanti, pateisinta arba nepateisinta.
Kartu su moksline praktika įrodymais grįstam valdymui atitenka sistemingo žinių kūrimo rūpestis ir jis yra ontologijos, epistemologijos ir metodologijos pagrindas. Įrodymais grįstas valdymas palengvina sprendimų priėmėjams suprasti, kokiomis aplinkybėmis politika / programa veikia, kaip žymiai rezultatyviau atlikti skirtingus matavimus ir intervencijas ir kokie nenumatyti pašaliniai intervencijos efektai. Kitaip sakant įrodymais pagrįsta Vyriausybės politika mėgina įžvelgti ateities problemas ir numatyti pereinamuosius jų sprendimo etapus
Sukurtos žinios gali sumažinti netikrumą ir daugiaprasmiškumą dėl priimamo sprendimo. Įrodymais grįstas valdymas padeda išsiaiškinti, kodėl buvo gauti tokie rezultatai. Kitaip sakant, valstybės tarnautojams ir politikams gali padėti surasti objektyvius atsakymus, kokios priemonės veikia gerai, kokios – ne. Tikėtina, jog sukūrus žinių masyvą, netikrumas dėl priimamo sprendimo sumažės, o daugiaprasmiškumo negalima sumažinti tiesiog surinkus informaciją, nes jis savaime yra daugelio galvojimo būdų išraiška apie tas pačias aplinkybes arba fenomeną. Todėl įrodymais grįstas valdymas suvokiamas kaip viešosios politikos potencialių ar jau esamų pasekmių ir rezultatų aiškinimasis. Tačiau, vertinant kritiškai, įrodymai ne visada bus objektyvūs, nes visos žinios yra santykinės ir plėtojamos socialiniame kontekste.
Įrodymais grįstas valdymas stimuliuoja organizacinį mokymąsi ir palengvina suinteresuotųjų pusių bendradarbiavimo galimybes. Be to, kad vertinant politiką organizacijoms būtina įgyti žinių apie politikos įgyvendinimą ir poveikį, privačių veikėjų elgesį, nenumatytų efektų sukūrimą, vertybių, preferencijų ir tikslų struktūros pasikeitimus. Įrodymais grįstas valdymas gali ir turi atlikti švietimo arba mokymo funkcijas, nes teikia informaciją, kaip veikia programa, koks turėjo būti ir koks buvo programos poveikis, – šiame kontekste dėmesys reikia nukreipti į organizacijos arba į vyriausybinių padalinių elgesio transformaciją. Tačiau kyla klausimas, ar politikai ir valstybės tarnautojai yra nuolat pasirengę mokytis?
Kad įrodymais grįstas valdymas iš tikrųjų būtų veiksmingas, jis turi atitikti tris sąlygas:
1. Reikia vyriausybėje išvystyti įrodymais grįsto valdymo gebėjimus, įskaitant trūkumų įvertinimo įgūdžius, kurie turi pagelbėti įvardijant tiesiogiai su trūkumais susijusias sąnaudas ir privalumus;
2. Įrodymais grįstas valdymas reikalauja papildomų konsultacijų, kad galima būtų surinkti tinkamą informaciją ir analizuoti požiūrius į reguliacinį poveikį. Kai kurios valstybės gali neturėti tradicijų daug konsultuotis prieš sprendimo/teisės akto rengimą arba tie, kurie buvo pasirinkti konsultacijai, praeityje nebuvo suinteresuotųjų pusių atstovai. Konsultacijos yra svarbi įrodymais grįsto valdymo proceso dalis;
3. Įrodymais grįstas valdymas turi būti svarbus visos vyriausybės įrankis ir turi būti nuolat taikomas, kad taptų normalia reguliacinio politikos formavimo dalimi. Įrodymais grįstam valdymui būtinas aiškus ir stiprus politikos palaikymas, kad padėtų įveikti biurokratinę ir politinę inerciją.
Nuotrauka R.Riekašiaus.
