„Kaip sakė Albertas Einsteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė“, – teigė konferencijoje „ISM Futurity“ Vilniuje dalyvavusi viena žymiausių pasaulio futurologių Anne Lise Kjaer. Ji siūlo keisti mąstyseną pagal tai, kokios dabartinės tendencijos formuoja ateitį. Mokslininkė išskiria aštuonias tarpusavyje susijusias kryptis, kurios vyraus ateityje: 1) skaidrumas; 2) globalus protas; 3) globalūs piliečiai; 4) „betaverslumas“; 5) išmanus gyvenimas; 6) žiedinė ekonomika; 7) švietimas ir 8) geras gyvenimas.
Natūralu, kad kaip ir visos naujovės, šios ateities kryptys taip pat pirmiausia kontekstualizuojamos verslo aplinkoje. Tačiau viešojo sektoriaus raidos istorija leidžia manyti, kad laikui bėgant (labai norėčiau, kad tai būtų netrukus) šias naujoves daugiau ar mažiau bandys „sugerti“ viešojo administravimo sistema (arba ją analizuojantys akademinės visuomenės protai), kuri adaptavo Naujosios vadybos, Visuotinės kokybės vadybos ir kitus verslo modelius. Taip viešojo administravimo evoliucijoje susiformavo naujoji viešoji vadyba, kurią 20-21 amžių sandūroje, veikiant kompleksiškumo bei globalizacijos faktoriams, vis intensyviau išstumia Naujasis viešasis valdymas (arba valdysena), pasireiškiantis glaudžiu viešųjų organizacijų bendradarbiavimu su privačiomis struktūromis, piliečių dalyvavimu, tinklaveika.
Naujajam viešajam valdymui keliamas iššūkis siekti ir įtvirtinti „gerojo“ viešojo valdymo mechanizmus ir procesus. Įvertinant A. L. Kjaer įvardintas ateities kryptis ir jas apibūdinančias charakteristikas, akivaizdu, kad į jas į neišvengiamai turi reaguoti atvira kompleksiška šiuolaikinio viešojo sektoriaus sistema, jei valdymą iš tiesų norima paversti „geru“. Štai kaip atrodytų ateities krypčių interpretacija viešojo sektoriaus kontekste:
1. Skaidrumas. Reputacija laikoma ypatingai svarbia organizacijos vertybe. Todėl organizacijos siekia maksimalaus skaidrumo ir atskaitingumo, tam sėkmingai išnaudodamos visas technologines ir socialinių tinklų galimybes. Organizacijos viduje „aš“ lyderystę keičia bendradarbiavimo (arba „mes“) lyderystė.
2. Globalus protas. Interneto pagalba, kuriant tinklines duomenų bazes ir kaupiant bei valdant didžiulius informacijos srautus kuriami mąstantys miestai, regionai kur bendruomenė ir valdžia dirba kartu ir operatyviai bei efektyviai sprendžia visas iškylančias problemas.
3. Globalūs piliečiai. Talentų paieška ir įdarbinimas viešajame sektoriuje, tikint, kad talentai lemia augimą ir inovacijas. Globalus pasaulis leidžia rinktis ne tik šalies geografinėje teritorijoje. Orientacija į Y kartą ir jos pažinimas, įvertinant , kad 2020 m. ši karta sudarys pusę pasaulio darbo jėgos. Y karta pasaulį mato ir vertina kitaip. Jie mano, kad darbdaviai ne pilnai išnaudoja jų potencialą.
4. „Betaverslumas“. Tai reiškia, kad darbuotojai yra raginami bendradarbiauti vienas su kitu ir bandyti įvairias idėjas, net jei jos būna nesėkmingos. Besikeičiantis darbuotojų požiūris kuria ir naują veiklos pobūdį. Šio požiūrio šalininkai tiki, kad tik tokiu būdu galima sukurti kažką tikrai inovatyvaus. Tai yra raktas į ateities ekonomikos augimą, autonomiją, gerbūvio valstybę, darbų kūrimą, inovacijas bei konkurencingumą.
5. Išmanus gyvenimas. 2020 m. apie 50 mlrd. prietaisų pasaulyje bus prijungti prie interneto. Anot p. Kjaer, tai suteikia daug galimybių sugalvoti, kaip kūrybiškai panaudoti šį tinklą. Daiktų internetas skatina tokius išradimus, kurie gali transformuoti miestus ir regionus.
6. Žiedinė ekonomika. Ekonomikos modelis iš esmės remiasi darnumo principais, siekiant mažinti išteklių sunaudojimą, optimizuojant jų suvartojimą. Sparčiai populiarėja vienas iš žiedinės ekonomikos aspektų – dalijimosi ekonomika.
7. Švietimas. Etaloniniu laikomas skandinaviškas švietimo modelis, grindžiamas mokymosi visą gyvenimą bei darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumo modeliu. Šis modelis taip pat įtvirtina daugiau lauke praleidžiamo laiko naudą.
8. Geras gyvenimas. Įsivyrauja sąmoningo gyvenimo idėja, kuri remiasi reikšmingesnės patirties, geresnės gyvenimo kokybės, laimės, didesnio ir gilesnio bendravimo poreikiu. Tik tos organizacijos ir bendruomenės, kurios koncentruojasi į gero gyvenimo patirtį, yra pajėgios sukurti tikrą pridėtinę vertę bei ilgai išliekantį paveldą.
Nuotrauka J.Riekašienės.
