„Vakcinavimas“ dalyvaujamuoju biudžetu: į kairę nuo centro


Valdysena.lt erdvėse jau buvo rašyta apie dalyvaujamojo biudžeto (toliau – DB) atsiradimą. Startavęs kaip kairiųjų politinių jėgų socialinis projektas, DB netruko išplisti pasaulyje. Baiocchi ir Ganuza (2014) teigimu, nuo 1989 m., kai buvo pradėtas taikyti Brazilijos mieste Port Alegrėje, iki dabar DB tapo itin adaptyviu ir lanksčiu konstruktu, daugiau ar mažiau sėkmingai taikomu tiek skirtinguose kontekstuose, tiek ir skirtingų politinių jėgų visoje politinės skalės amplitudėje. Šį procesą minėti autoriai įvardija kaip politinį polivalentiškumą (angl. political polyvalence).

Pirmąja savivaldybe Lietuvoje, įdiegusia DB, tapo Alytaus miesto savivaldybė 2018 m. Po jos sekė visa eilė savivaldybių, kurios įsidiegė DB 2019-2020 m. laikotarpyje (pvz., Panevėžio miestas ir rajonas, Kretingos rajonas, Telšių rajonas ir kt.) ar pradeda diegti 2021 m. (Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas, Rietavas ir kt.).

Atsižvelgdami į tai, kad DB pradžia buvo siejama su kairiosiomis politinėmis jėgomis bei į tai, kad šiandien DB tampa, pasak Baiocchi ir Ganuza (2014) politiškai polivalenčiu, nusprendėme patikrinti Lietuvos atvejį. Kadangi praktikoje DB idėjai įvirtinti reikalinga aktyvi asmeninė lyderystė, pasirinkome išanalizuoti DB dalyvaujančių ir DB nedalyvaujančių savivaldybių merų politinę (partinę) priklausomybę šioje savivaldybių tarybų kadencijoje (t.y. nuo 2019 metų) bei patikrinti politinės (partinės) priklausomybės statistinį reikšmingumą DB įgyvendinimui.

Surinkus duomenis apie visas 60 Lietuvos savivaldybių ir jų merus, paaiškėjo, kad turime 8 savivaldybes įsidiegusias DB iki 2021 metų ir 7 savivaldybes paruošusios visus instrumentus bei mechanizmus DB diegimui 2021 m. Kartu jas įvardijame kaip DB taikančias savivaldybes. Taip pat paaiškėjo, kad net 6 savivaldybės jau svarsto apie DB diegimą. Likusios 39 yra savotiška „pilkoji zona“, kurioje arba nesvarstoma apie DB iš viso, arba nėra duomenų (jie nėra viešinami), kad tokie ketinimai būtų. Savivaldybių merai pagal savo politinę (partinę) priklausomybę yra arba ganėtinai aiškūs dešinieji (pvz., Liberalų sąjūdžio ar TSLKD atstovai), aiškūs kairieji (pvz., LSDP atstovai), ganėtinai neaiškiai apie centrą išsidėstę (Valstičių ir žaliųjų sąjungos atstovai) arba visai neaiškūs įprastinėje politinėje skalėje tie, kurie išrinkti pagal visuomeninio rinkimų komiteto sąrašus. Analizuojant giliau, DB kontekste, visgi nustatėme, kad visas merų atstovaujamas jėgas galima dalinti į dvi grupes: esančias į dešinę nuo centro ir esančias į kairę nuo centro. Šiai identifikacijai pasiduoda ir visuomeniniai rinkimų komitetai.

Taigi, taikydami neparametrinių hipotezių tikrinimo Mann-Whitney U testą (reikšmingumo lygmuo p < 0.05), nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus (p=0.018) tarp DB įsidiegusių ir DB netaikančių savivaldybių merų politinės (partinės) priklausomybės. Analizuojant pačias savivaldybes nustatyta, kad iš 8 su DB startavusių savivaldybių, net 6 merai priskirtini centro-kairės politinei pakraipai, likę 2 – labiau centro dešinės politinei pakraipai. Iš 7 su DB sekusiųjų savivaldybių 4 merai priklauso centro-kairės politinėms jėgoms, 3 yra dešinieji. Iš 6 planuojančių savivaldybių, 3 merais yra centro kairės, 3 merai – centro – dešinės atstovai. Iš 39 pilkosios zonos merų dauguma (t.y. 19) priskirtini centro-dešinės politinėms jėgoms.

Reziumuojant galima konstatuoti, kad Lietuvoje DB startavo kaip „į kairę nuo centro“ politines jėgas atstovaujančių merų valdomų savivaldybių projektas.

Literatūra:
Baiocchi, G. & Ganuza, E. (2014). Participatory Budgeting as if Emancipation Mattered. Politics and Society, 42(1): 29-50.


Related posts