Prioritetų pasirinkimo problematika strateginiame planavime: Klaipėdos apskrities atvejis


Remiantis įvairiais mokslinėje literatūroje pateikiamais prioriteto apibrėžimais, galima teigti, kad prioritetas – tai tarsi esminis tikslas, kai pirmenybė yra teikiama tam, kas yra svarbiausia. Anot S.L.Sibbald ir kt. (2009), prioritetų nustatymas yra sudėtinga problema, su kuria susiduria visi sprendimus priimantys asmenys. Prioritetai tampa svarbiais, esant ribotiems ištekliams (tokiems kaip finansiniai, žmogiškieji, materialieji, aplinkos, technologiniai ištekliai, laikas, procesai, teisinis reglamentavimas, paslaugos). Tam tikrų išteklių trūkumą galima traktuoti kaip prioretizavimą įtakojančius veiksnius.
Prioritetų pasirinkimas yra aktualus strateginiame planavime. Galima teigti, kad sėkmingas strategijos įgyvendinimas priklauso nuo minėtų veiksnių integracijos.
Atlikus Klaipėdos apskrities savivaldybių strateginiuose plėtros planuose išskiriamų prioritetų analizę (prioritetai yra susisteminti ir sugrupuojami pagal kategorijas, kurios nustatomos pagal tai, kas pasikartoja savivaldybių išskirtuose prioritetuose), buvo pastebėta, kad išskiriamos 7 kategorijos prioritetų (žr. 1 pav.).

Daugiausiai kategorijų apima Palangos miesto savivaldybė (6), nuo jos nedaug atsilieka Šilutės rajono savivaldybė (5). Toks pat kategorijų skaičius (4) užfiksuotas Klaipėdos miesto, Neringos, Klaipėdos rajono bei Skuodo rajono savivaldybėse, o mažiausiai kategorijų apima Kretingos rajono savivaldybė (3). Gauti duomenys leidžia teigti, kad viešojo valdymo kategorija yra prioretizuojama visose analizuotose savivaldybėse. Galima daryti prielaidą, kad ši sritis yra svarbiausia problema, kurią kaip prioritetą išskiria visos Klaipėdos apskrities savivaldybės. Konkurencingumas, plėtra ir patraukli aplinka taip pat yra opi problema fiksuojama beveik visų savivaldybių plėtros planuose išskirtuose prioritetuose. Rečiau randami infrastruktūra, viešosios paslaugos bei turizmas.
Galima teigti, kad nors prioritetai Klaipėdos apskrities savivaldybėse yra panašūs ir dažnu atveju pasikartojantys, tačiau yra sričių, kurios ne visoms savivaldybėms yra prioritetas. Galima daryti prielaidą, kad strateginiuose plėtros planuose išskirti prioritetai ir yra Klaipėdos apskrities savivaldybių probleminės sritys. Tačiau, palyginus Klaipėdos apskrities savivaldybių išskirtus prioritetus su plėtros planuose išskirtomis probleminėmis sritimis, buvo pastebėta, kad ne visos savivaldybių plėtros planuose išskiriamos problemos yra prioretizuojamos, o kartais prioretizuojamos tos sritys, kurios savivaldybei nėra įvardintos probleminėmis.
Atlikus Klaipėdos apskrities savivaldybių strateginių plėtros planų tyrimą (pagal raktinius žodžius plėtros planuose buvo ieškomi prioritetų nustatymo reikalaujantys veiksniai: finansiniai, žmogiškieji, materialieji, aplinkos, technologiniai ištekliai, laikas, procesai, teisinis reglamentavimas, paslaugos) nustatyta, kad daugiausiai probleminių veiksnių buvo įvardyta Klaipėdos miesto, Neringos, Klaipėdos rajono bei Skuodo savivaldybių plėtros planuose (po 8). Dominuojantis probleminis veiksnys tiek apskritai, tiek atskirose savivaldybėse – paslaugos. Tačiau šis veiksnys yra prioretizuojamas tik Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybėse, o kaip aktuali probleminė sritis išskiriama net 4 savivaldybėse. Galima teigti, kad labiausiai įtakojantis prioritetų pasirinkimą veiksnys, planuojant Klaipėdos apskrities savivaldybių ateitį, turėtų būti paslaugos. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti, kad prioritetai Klaipėdos apskrities savivaldybėse yra pasirenkami netinkamai, nėra atsižvelgiama į strateginiuose plėtros planuose išskirtas problemines sritis. Nėra prioretizuojamos tos sritys, kurioms labiausiai reikia prioretizavimo.

Tekstas parengtas pagal Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros Viešojo administravimo bakalauro programos baigiamąjį darbą „Prioritetų pasirinkimo problematika strateginiame planavime: Klaipėdos apskrities atvejis“ (2022).


Related posts