Vartotojų pasitenkinimas viešosiomis pasaugomis: viešojo transporto paslauga Klaipėdos mieste

Šiuolaikiniame naujų technologijų ir globalizacijos veikiamame pasaulyje visuomenė darosi vis reiklesnė viešajam sektoriui. Viešosios paslaugos visuomet buvo viena iš svarbiausių viešojo sektoriaus funkcijų. Šios paslaugos turi tenkinti visuomenės viešąjį interesą, kadangi viešasis sektorius yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Visuomenei kasdien teikiamos viešosios paslaugos yra neatsiejama jos gyvenimo dalis – jos palengvina gyventojų susisiekimą (viešojo transporto paslauga), užtikrina saugumą, švietimą ir sveikatos priežiūrą, yra socialiai reikšmingai teikiamos daugelyje kitų sričių (kultūra, sportas, administracinės ir t.t.). Viešasis transportas yra viena iš svarbiausių kiekvieno išsivysčiusio šiuolaikinio miesto dalių. Greitas ir patogus susisiekimas…

Kada viešieji pirkimai bus sumanūs?

1995 metais D.E.Kettl pristatė JAV Senato biudžeto komitetui su viešųjų paslaugų teikimu pagal sutartį susijusią problemą, kurią jis apibūdino kaip “sumanaus pirkėjo” problemą. Šios problemos apibrėžimui D.E.Kettl palygino viešosios organizacijos ir privačios įmonės vadybininkus. D.E.Kettl (1993) teigimu “sumanūs privataus sektoriaus vadybininkai” žino, kad, norėdami būti stipriais rinkos žaidėjais, jie turi paruošti nuosavus pajėgumus veiklai vykdyti, apibrėžti prekes/paslaugas, kurias įmonė nori pirkti (tam, kad nesąžiningi arba mažai kvalifikuoti tiekėjai neatliktų darbo už juos), surasti patikimus, aukštos kvalifikacijos tiekėjus bei žinoti kaip įvertinti kokybę paslaugų, kurias jie nupirko. Jei vyriausybė išmoko dirbti…

Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo perspektyvos Viešojo administravimo studijų studento akimis

Nieko stebėtino, kad viešojo administravimo krypties studentai privalo įsigilinti į Lietuvos plėtros perspektyvas, tuo tikslu analizuodami svarbiausius šalies strateginius dokumentus. Stebėtina tai, kad absoliuti dauguma jų nėra girdėję arba nėra gilinęsi į pagrindinę valstybės strategiją „LIETUVA 2030“, kurią dar 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino LR Seimas. Net tie nedaugelis, kurie buvo apie ją girdėję arba peržvelgę, linkę vertinti skeptiškai (vieno studento teigimu: „gražiomis spalvomis „nutapyta“ vizija nieko bendro neturi su šiandienine tikrove“). Tad šiuo apžvalginiu straipsniu noriu pateikti dešimties ištęstinių studijų studentų (brandesnę gyvenimo patirtį turinčių tik gimnazijos suolą…

Pradedamas įgyvendinti e-dalyvavimo vietos valdžioje projektas

Klaipėdos universiteto  Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra pradeda įgyvendinti projektą „E – dalyvavimas vietos valdžioje: lyginamosios struktūros vystymasis“ (angl. CompEPart – E-participation in Local Governments: Developing Comparative Framework). Projekto pagrindinis vykdytojas yra Klaipėdos universitetas, kuris kartu su partneriais – Harz taikomųjų mokslų universitetu (Wernigerode, Vokietija), Latvijos universitetu (Riga, Latvija) ir Talino technologijos universitetu (Talinas, Estija) – kurs lyginamąją struktūrą, įgalinančią keistis esamais tyrimo apie e-dalyvavimą vietos valdžioje Baltijos šalyse ir Vokietijoje rezultatais. Nors e-dalyvavimo technologijos yra patikrintos Vokietijoje vykdant projektus (pvz., balsavimas dėl finansinių sprendimų), tačiau Baltijos šalyse e-dalyvavimas…

Darnių viešųjų paslaugų sistemos modeliavimas

Šiame tekste apžvelgiamos S.P.Osborne, Z.Radnor, T.Kinder, I.Vidal straipsnyje “The SERVICE Framework: A Public‐service‐dominant Approach to Sustainable Public Services” [British Journal of Management, 2015, Vol.26, Issue 3, p. 1-15] pateikiamos idėjos. Globali 2008 m. pabaigoje kilusi ekonominė recesija tapo iššūkiu viešojo sektoriaus organizacijoms (VSOs), teikiančioms paslaugas vietos bendruomenėms, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui (viešajam, privačiajam ar nevyriausybiniam) jos priklauso. Gelbėdamos situaciją vyriausybės ėmėsi rengti įvairias „išgyvenimo“ strategijas, turinčias sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei skatinti ekonomikos augimą. Kitaip tariant buvo stengiamasi „padaryti daugiau su mažiau“ (doing more with less). Toks iššūkis paskatino…