Žyma: darni plėtra

Darnus judumas Lietuvos miestuose: strategijos ir įgyvendinimo būdai

Roberta Pikturnienė

Darnus judumas yra vienas iš daugelio darnaus vystymosi bruožų, reiškiantis keliavimo perplanavimą, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę, kuri leistų saugiai, greitai ir be rūpesčių susisiekti visoms gyventojų grupėms. Skatinant darnų judumą kartu mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Mažinama transporto sukeliama oro tarša ir triukšmas, mažiau sunaudojama iškastinio kuro, gerėja ir stabilizuojasi oro kokybė. Pasak LR susisiekimo ministerijos (2022), darnus judumas reiškia efektyvų resursų panaudojimą ir prieinamą bei saugią keliavimo galimybę, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę.

Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų e-komunikacija darniam vystymuisi

Valentina Burkšienė

Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) priskiriamas svarbus vaidmuo tobulinant visuomenės gerovę ar įtvirtinant naujas raidos formas, pvz., persiorientuojant į darnią plėtrą. Darni plėtra ypač glaudžiai siejasi (bent jau turėtų sietis) su aplinkosauginėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (ANVOs), kurios fokusuojasi į aplinkos problemų sprendimą. Tačiau šių organizacijų veiklos sėkmė, anot Hue (2017), Özmen and Karabatak (2013) priklauso nuo jų gebėjimo iškomunikuoti idėjas, vizijas ir tikslus. Kitaip tariant, sėkmė tiesiogiai koreliuoja su komunikacijos valdymo gebėjimais.

Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

Rugilė Radžvilaitė

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų…