Organizaciniai tinklai – moderni regiono darnaus vystymosi realizavimo forma

Šiandieninė globali, nenuspėjama aplinka skatina ir tuo pačiu reikalauja esminių naujų viešojo valdymo sistemų kūrimo ir funkcionavimo pokyčių, kai galima sujungti srautus, ekspertines žinias, išteklius, tapatybes, organizacinius pajėgumus, kurie užtikrintų darnaus vystymosi sėkmę regione. Autorių teigimu (Burkšienė, 2014; Bučinskas, Giedraitytė, Raipa, 2014), darnus vystymasis reikalauja naujų veiklos formų visose organizacijose, todėl reikia ieškoti būdų, siejamų su tarporganizacine, tarpsektorine sąveika, kurie padėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. V.Burkšienė (2016), V.Juknevičienė, R.Kareivaitė (2012), formuojant darnaus vystymosi politiką, rekomenduoja sudaryti visų tipų formalių institucijų tinklą, kuris suformuotų aplinką, tinkamą darnaus vystymosi realizavimui, ir paskatintų…

Viešojo sektoriaus reikšmė realizuojant darnų vystymąsi

Lietuvos kelias darnaus vystymosi link prasidėjo atkūrus nepriklausomybę. Pasikeitė ne tik valstybės statusas, tačiau ir jos valdymo turinys. Tai vyko palaipsniui, steigiant naujas institucijas, rengiant naujus planus. Svarbiausi darnaus vystymosi proceso raidos įvykiai Lietuvoje nurodyti žemiau esančioje lentelėje. Permainas Lietuvoje darnaus vystymosi kontekste ypatingai veikė eurointegraciniai procesai. Europos Bendrijos Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (2007, p. 1) teigiama, kad „daugelį tikslų mes galime pasiekti tik kartu, o ne atskirai. Europos Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai bei vietos institucijos įvairias užduotis sprendžia kartu“. ES regioninė politika užtikrina investicinę paramą…

Bendruomenių vaidmuo darnaus vystymosi procese

Darnus vystymasis suprantamas kaip vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius. Remiantis V.Pilipavičiumi, J.Vilkevičiūte (2008, p. 2), galima teigti, jog tokia darnaus vystymosi apibrėžtis „reikalauja į bendruomeninę veiklą žvelgti veiklos sričių subalansavimo ir darnumo, sprendimų priėmimo priartinimo prie įgyvendinimo vietos, tiesioginės atsakomybės už įgyvendinimo rezultatus gyvenamojoje vietovėje požiūriu“. Turima omenyje, jog darnaus vystymosi realizavimo garantu tampa bendruomenės, nes jos „imasi iniciatyvos ir atsakomybės už konkrečios gyvenamosios vietovės, gyventojų bendruomenės kasdieninius ir ateities reikalus“. Darnus regionų vystymasis, kaip pažymi D.Šaparnienė, A.Krupavičius (2013, p. 240), suprantamas kaip…