Pirmojoje apžvalgos dalyje pasižvalgius po į miesto tarybą kandidatuojančių rinkiminių sąrašų programas ir jose skiriamą dėmesį Pietinei miesto daliai, šiandien visą dėmesį sutelksiu į mano antrąjį lūkestį.
Taigi, lūkestis # 2 man yra švietimas, o tiksliau – ta jo dalis, kuri sietina su vaikų ugdymu ir kuri pagal Vietos savivaldos įstatymą priklauso būtent tarybos ir mero kompetencijai.
Šiek tiek statistikos iš VRK. Klaipėdos mieste vietos savivaldos rinkimuose dalyvauja 12 kandidatų į merus ir 15 sąrašų su 383 kandidatais į tarybos narius. Visai nemažai. Ir tai yra sveikintinas dalykas – kuo daugiau dalyvių, tuo didesnė konkurencija, tuo labiau anie turi stengtis. Man, kaip rinkėjai, aktualu, kad kandidatuojantys atlieptų mano lūkesčius, kurių tarpe keletas net ir labai praktiškų.
Viešajame valdyme vis populiaresnė tampa naujojo viešojo valdymo koncepcija, kuri formuoja naują požiūrį į piliečių ir viešojo sektoriaus santykius, akcentuojant piliečių dalyvavimo svarbą viešųjų paslaugų teikimo procesuose (Vaidelytė ir kt. 2016). T.Nabatchi, A.Sancino ir kt. (2017) teigimu, piliečių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime suteikia galimybę nustatyti aiškius piliečių viešųjų paslaugų poreikius bei lūkesčius, į kuriuos reaguodami viešojo administravimo subjektai turi galią teikti geriau visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, kaip teigia įvairūs autoriai (Wiewiora, Keast, 2016; Fledderus, Brandsen, 2015), piliečių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ne tik leidžia geriau patenkinti visuomenės…