Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo perspektyvos Viešojo administravimo studijų studento akimis

Nieko stebėtino, kad viešojo administravimo krypties studentai privalo įsigilinti į Lietuvos plėtros perspektyvas, tuo tikslu analizuodami svarbiausius šalies strateginius dokumentus. Stebėtina tai, kad absoliuti dauguma jų nėra girdėję arba nėra gilinęsi į pagrindinę valstybės strategiją „LIETUVA 2030“, kurią dar 2012 m. gegužės 15 d. patvirtino LR Seimas. Net tie nedaugelis, kurie buvo apie ją girdėję arba peržvelgę, linkę vertinti skeptiškai (vieno studento teigimu: „gražiomis spalvomis „nutapyta“ vizija nieko bendro neturi su šiandienine tikrove“). Tad šiuo apžvalginiu straipsniu noriu pateikti dešimties ištęstinių studijų studentų (brandesnę gyvenimo patirtį turinčių tik gimnazijos suolą…

Naujosios viešosios tarnybos vystymosi kryptis ir Lietuvos viešoji politika

Naujosios viešosios tarnybos (New Public Service) modelis tarp visų kitų viešojo administravimo modelių yra bene nuosekliausias. Jis pirmiausia pateikia prielaidą, kad viešoji vadyba turi susitelkti į piliečius, bendruomenę ir pilietinę visuomenę. Vadovaujantis šia samprata, pagrindinis valstybės tarnautojų tikslas – padėti piliečiams aiškiai reikštis ir siekti bendrų interesų, o ne kontroliuoti ir valdyti visuomenę (Denhardt ir Denhardt, 2000). Tai ryškus kontrastas filosofinei naujosios viešosios vadybos modelio (New Public Management) prielaidai, pagal kurią susitarimai tarp viešųjų vadybininkų ir klientų atspindi asmeninį suinteresuotumą ir yra pagrįsti rinkos principais. Tai taip pat naujosios viešosios…

Sumani visuomenė, sumani ekonomika, sumanus valdymas prieš korupciją. Kas nugalės?

2012 m. gegužės 15 d. Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030”. Pagaliau valstybės valdyme pradėta veikti proaktyviai ir galvoti apie ateitį, o ne būti nuolatiniais gaisrų gesintojais. Šiandien iki strategijos įgyvendinimo pabaigos vis dar toli – 15 metų. Kita vertus, tai nėra tiek jau daug. Tiems, kas galvoja politinėmis kadencijomis, tai yra ketveri Seimo rinkimai; tikėtina, kad turėsime tik du naujus prezidentus. Galite paskaičiuoti, kiek Jums bus metų 2030. Bet siūlau sugrįžti prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030”. Ten parašyta, kad per ateinančius penkiolika metų pokyčiai turi įvykti tokiose…