Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų darbai ir patirtys

Prieš keletą metų buvo atliktas vienas įdomus tyrimas (bent jau patys taip manome). Siekiant nustatyti gebėjimus, kurių reiktų magistro programos absolventams, buvo atlikta devyniolika struktūruotų interviu su valstybės tarnautojas, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Europos parlamento darbuotojais. Kokybinio tyrimo respondentai buvo atrintki pagal tokius kriterijus: (a) patirtis NVO, valstybės tarnyboje, ES institucijose; (b) darbas skirtinguose sektoriuose; (c) darbo pobūdžio įvairovė. Toliau bus analizuojami tyrimo metu nustatyti gebėjimai pagal kiekvieną respondentų grupę, suskirstant juos pagal tris kriterijus: tipiniai ir netipiniai darbai; įgyti gebėjimai darbo metu; sėkminga profesinė patirtis. Nevyriausybinių organizacijų atstovai Tipiniai…

Klaipėdos miesto savivaldybė + jaunimo nevyriausybinės organizacijos = bendradarbiavimas. Realu ar sunkiai įgyvendinama?

Šiandien visuomeninėse diskusijose, socialiniuose tyrimuose ir visuomenės informavimo priemonėse pastebime aktyviai nagrinėjamas Klaipėdos miesto jaunimo savanorystės, pilietiškumo ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų atliekamo vaidmens temas. Šiuo savirealizacijos, socialinių iniciatyvų ir visuomeninių idėjų generavimo laikotarpiu Klaipėdos miesto jaunimo nevyriausybinių organizacijų vykdomos veiklos svarba nėra abejojama. Aktyviai veikiančios jaunimo organizacijos tampa efektyvia priemone, realizuojant jaunimo socialinius, ekonominius pokyčius, reikalingus visuomenės gyvenimo kokybės gerinimui. Pastebima, kad šiuo metu jaunimo nevyriausybinės organizacijos Klaipėdos mieste įveiklina tarpininko, tarp jaunuolio ir sudėtingų socialinių bei viešojo valdymo struktūrų, vaidmenį, taip užpildant socialinės funkcijos spragas ir suteikiant kiekvienam individui…

Tinklaveika kaip vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų sąveikos tobulinimo priemonė

Siekiant modernizuoti viešąjį valdymą XXI a. vis daugiau dėmesio skiriama vienai iš tarporganizacinės sąveikos formų – tinkliniam bendradarbiavimui (tinklaveikai). Pasak M.Castells (2005), tinklai tampa esmine struktūrine forma, kuri padeda siekti naujų žinių, keistis informacija ir patirtimi, o tinklinis bendradarbiavimas užtikrina šių procesų eigą ir rezultatus. Vis didėjanti tarporganizacinė sąveika Europos valstybėse jungia ne tik viešąjį, privatųjį, bet ir nevyriausybinį sektorių. Tai daro įtaką pilietinio sektoriaus stiprėjimui, gausėja nevyriausybinių organizacijų, kurios, bendradarbiaudamos su valdžios sektoriumi, padeda daug efektyviau spręsti kylančias problemas. R.Keast ir K.Brown (2002, 442-446 p.) teigia, kad tinklai tampa…