Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje

Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.

Saugios aplinkos kūrimas, steigiant saugios kaimynystės grupes Klaipėdos mieste

Viešajame valdyme vis populiaresnė tampa naujojo viešojo valdymo koncepcija, kuri formuoja naują požiūrį į piliečių ir viešojo sektoriaus santykius, akcentuojant piliečių dalyvavimo svarbą viešųjų paslaugų teikimo procesuose (Vaidelytė ir kt. 2016). T.Nabatchi, A.Sancino ir kt. (2017) teigimu, piliečių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime suteikia galimybę nustatyti aiškius piliečių viešųjų paslaugų poreikius bei lūkesčius, į kuriuos reaguodami viešojo administravimo subjektai turi galią teikti geriau visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, kaip teigia įvairūs autoriai (Wiewiora, Keast, 2016; Fledderus, Brandsen, 2015), piliečių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ne tik leidžia geriau patenkinti visuomenės…

Pasirinkimas tarp tapatybės ir iliuzijos

Perspėjimas: tekstą parašė Gargždų miesto gyventojas, todėl jei kas nesate Klaipėdos rajono gyventojas ir Jums nepatinka mes arba mūsų, pasistenkite nesinervinti – saugokite savo sveikatą! Artimiausią savaitgalį – birželio 15-17 dienomis – Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus seniūnijose išsakyti savo nuomonę apie savivaldybės pavadinimo keitimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Gargždų savivaldybę. Kodėl šis klausimas keliamas? Iš tikrųjų klausimas keliamas ne pirmą kartą. Istorija prasidedančių ir vėl nurimstančių diskusijų apie tai, kad savivaldybė turėtų vadintis Gargždų vardu, trunka jau daugiau nei dvidešimt metų. Tikriausiai arčiausiai sprendimo pakeisti savivaldybės pavadinimą buvome…

Bendruomeniškumas ir ko-produkcija ikimokykliniame ugdyme: misija (ne)įmanoma?

Artėjant naujiems mokslo metams ir belaukiant, kokia žinia jie bus pradėti, pabandykime reziumuoti praėjusių metų švietimo gerąją naujieną. Pradėdama 2015-2016 mokslo metus, švietimo ir mokslo ministrė juos paskelbė mokyklos bendruomenės metais. Praėjus metams bei belaukiant naujų deklaracijų, pats laikas žvilgtelėti, kiek realu lietuviškoje mokslo/švietimo/ugdymo sistemoje kalbėti apie bendruomeniškumą, ar tikrai deramai suvokiame ir įvertiname, kas yra bendruomeniškumas bei kaip jį įgyvendinti? Galiausiai, kiek realu šį devizą įgyvendinti ikimokykliniame ugdyme? Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje vis dar prieinamoje ministrės praėjusių mokslo metų pradžios kalboje galime rasti savotišką bendruomeniškumo ugdyme apibrėžtį:…

2015 metai: iššūkiai ir pokyčiai

Tradiciškai baigiantis metams yra bandoma įvertinti, kas gero ar blogo nutiko tam tikroje srityje. Kadangi mūsų tinklaraštis orientuojasi į visuomenės ir valstybės sąveikos analizę, į tyrimus, kaip ir kuo gyvena viešasis sektorius, tad mūsų svarbiausių metų įvykių sąrašas bus susijęs būtent su šiomis temomis. Žemiau pateikiamas sąrašas nėra dar vienas reitingas. Tai tiesiog chronologiškai išdėlioti 2015 metų įvykiai, kurie tiek šiemet keitė viešojo sektoriaus veidą ir praktiką, tiek, tikėtina, darys poveikį ateities pokyčiams. Pabaigoje kiek daugiau dėmesio skiriame ir mums svarbiam miestui Klaipėdai. Euro įvedimas ir viešasis sektorius. 2015 metų…