„Vakcinavimas“ dalyvaujamuoju biudžetu: į kairę nuo centro

Startavęs kaip kairiųjų politinių jėgų socialinis projektas, dalyvaujamasis biudžetas netruko išplisti pasaulyje. Baiocchi ir Ganuza (2014) teigimu, nuo 1989 m., kai buvo pradėtas taikyti Brazilijos mieste Port Alegrėje, iki dabar DB tapo itin adaptyviu ir lanksčiu konstruktu, daugiau ar mažiau sėkmingai taikomu tiek skirtinguose kontekstuose, tiek ir skirtingų politinių jėgų visoje politinės skalės amplitudėje.

Norint kurti dalyvaujamąjį biudžetą, reikia žinoti, kokioje padėtyje esame

Po ilgo ir nuoseklaus darbo projekto „Dalyvaujamojo biudžeto įgalinimas Baltijos jūros regione“ (angl. Empowering Participatory Budget in the Baltic Sea Region, EmPaci) partneriai (vienas iš partnerių – Klaipėdos universiteto, Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra) yra pasiruošę pristatyti pirmąjį darbo vaisių – Status Quo analizę.

Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje

Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.

Saugios aplinkos kūrimas, steigiant saugios kaimynystės grupes Klaipėdos mieste

Viešajame valdyme vis populiaresnė tampa naujojo viešojo valdymo koncepcija, kuri formuoja naują požiūrį į piliečių ir viešojo sektoriaus santykius, akcentuojant piliečių dalyvavimo svarbą viešųjų paslaugų teikimo procesuose (Vaidelytė ir kt. 2016). T.Nabatchi, A.Sancino ir kt. (2017) teigimu, piliečių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime suteikia galimybę nustatyti aiškius piliečių viešųjų paslaugų poreikius bei lūkesčius, į kuriuos reaguodami viešojo administravimo subjektai turi galią teikti geriau visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, kaip teigia įvairūs autoriai (Wiewiora, Keast, 2016; Fledderus, Brandsen, 2015), piliečių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ne tik leidžia geriau patenkinti visuomenės…

Pasirinkimas tarp tapatybės ir iliuzijos

Perspėjimas: tekstą parašė Gargždų miesto gyventojas, todėl jei kas nesate Klaipėdos rajono gyventojas ir Jums nepatinka mes arba mūsų, pasistenkite nesinervinti – saugokite savo sveikatą! Artimiausią savaitgalį – birželio 15-17 dienomis – Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus seniūnijose išsakyti savo nuomonę apie savivaldybės pavadinimo keitimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Gargždų savivaldybę. Kodėl šis klausimas keliamas? Iš tikrųjų klausimas keliamas ne pirmą kartą. Istorija prasidedančių ir vėl nurimstančių diskusijų apie tai, kad savivaldybė turėtų vadintis Gargždų vardu, trunka jau daugiau nei dvidešimt metų. Tikriausiai arčiausiai sprendimo pakeisti savivaldybės pavadinimą buvome…