Tarybos nariai: tokie pat kaip mes?

Sausio viduryje De Montfort University Leicester (JK) tyrėjų grupė paskelbė inicijuojanti vietos tarybų narių veiklos mokslinį tyrimą, kurio metu dėmesys bus kreipiamas ir į deputatų socialines charakteristikas. Britų inicijuotas tyrimas iš tikro atskleidžia opias atstovaujamosios valdžios problemas. Pažvelkime šiek tiek kitu kampu ir paklauskime savęs: kiek gerai mes žinome (pažįstame) žmones, kuriuos išsirinkome atstovauti mūsų interesus vietos ar nacionalinėje valdžioje? Siekiant dar gilesnio pažinimo, paklauskime savęs ir dar vieno klausimo: ar, rinkdami atstovus, iš viso kreipiame dėmesį į ką nors daugiau, nei partinė priklausomybė bei pasirodymai populiariuose TV šou? Mokslininkai…

Tinkluose paklydę merai

XXI amžiaus pradžioje įvykusi socialinių tinklų plėtra atvėrė galimybes piliečiams ne tik turėti nuomonę, bet ir ją viešai išsakyti. Žiūrint iš viešųjų sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų pozicijų – tą piliečių nuomonę sužinoti. Vakarų demokratijose pakankamai daug yra kalbama apie socialinių tinklų panaudojimą viešajame sektoriuje. Tiek informacijai pateikti, tiek grįžtamajam ryšiui gauti. Viešųjų organizacijų komunikavimas su piliečiais per Facebook, Twitter ar YouTube tinklus yra vertinamas ir kaip būdas didinti piliečių dalyvavimą. Jei remtumėmės Tarptautinės visuomenės dalyvavimo asociacijos pateikiama dalyvavimo formų klasifikacija (informuoti, konsultuoti, įtraukti, bendradarbiauti ir įgalinti), socialiniai tinklai padeda viešosioms…

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (VPSB) Neringoje poreikis ir galimybės

Neringa yra pajūrio kurortas, kuriame ypač ryškus sezoniškumas ir dėl mažo vietos gyventojų skaičiaus ne mažiau ryškus perkamosios galios trūkumas ne sezono (spalio- balandžio mėnesiais) metu. Dėl šių bruožų tokio pobūdžio kurortai kai kada prilyginami kaimo turizmo teritorijoms (angl. rural tourism). Visuomenėje vyrauja nuostata, kad sezoniškumas yra negatyvus reiškinys. Todėl profesionalai ir neprofesionalai siūlo ir bando ilginti sezoną visokiomis jiems žinomomis ar girdėtomis priemonėmis. Ne visada remiantis skaičiavimais ar argumentais. Tai pastebima ir Neringos kurorte, siūlant visokių priemonių (dažniausiai įvairių renginių) turistams atsivilioti ne sezono metu. Tačiau ne vienas tyrimas…

Tinklaveika kaip vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų sąveikos tobulinimo priemonė

Siekiant modernizuoti viešąjį valdymą XXI a. vis daugiau dėmesio skiriama vienai iš tarporganizacinės sąveikos formų – tinkliniam bendradarbiavimui (tinklaveikai). Pasak M.Castells (2005), tinklai tampa esmine struktūrine forma, kuri padeda siekti naujų žinių, keistis informacija ir patirtimi, o tinklinis bendradarbiavimas užtikrina šių procesų eigą ir rezultatus. Vis didėjanti tarporganizacinė sąveika Europos valstybėse jungia ne tik viešąjį, privatųjį, bet ir nevyriausybinį sektorių. Tai daro įtaką pilietinio sektoriaus stiprėjimui, gausėja nevyriausybinių organizacijų, kurios, bendradarbiaudamos su valdžios sektoriumi, padeda daug efektyviau spręsti kylančias problemas. R.Keast ir K.Brown (2002, 442-446 p.) teigia, kad tinklai tampa…

Ar savivaldybės taryboje purvina?

Pamąstymai, kuriais dalinuosi, gimė perskaičius Facebook paskyroje aptiktą vietos bendruomenės narių susirašinėjimą: – Kodėl tavęs taryboj nėra? – Ten purvina. Skirstymas į „ten (purvina)“ ir „čia (ko gero, švaru)“ leidžia daryti įžvalgą, kad valdysena dažnoje Lietuvos savivaldoje dar nesuvokiama nei teoriškai, nei praktiškai. Tad pirma – trumpa teorinė įžanga apie valdyseną. Po to bandymas – pažiūrėti į „purvo“ prielaidas ir faktą bei galimybę išsikuopti. Kodėl reikia kalbėti apie valdyseną? Todėl, kad mes gyvename kitokiame pasaulyje nei jis buvo 20 amžiuje. Pasikeitęs net pačios mažiausios visuomenės ląstelės – šeimos modelis. Pvz.,…