Organizaciniai tinklai – moderni regiono darnaus vystymosi realizavimo forma

Šiandieninė globali, nenuspėjama aplinka skatina ir tuo pačiu reikalauja esminių naujų viešojo valdymo sistemų kūrimo ir funkcionavimo pokyčių, kai galima sujungti srautus, ekspertines žinias, išteklius, tapatybes, organizacinius pajėgumus, kurie užtikrintų darnaus vystymosi sėkmę regione. Autorių teigimu (Burkšienė, 2014; Bučinskas, Giedraitytė, Raipa, 2014), darnus vystymasis reikalauja naujų veiklos formų visose organizacijose, todėl reikia ieškoti būdų, siejamų su tarporganizacine, tarpsektorine sąveika, kurie padėtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. V.Burkšienė (2016), V.Juknevičienė, R.Kareivaitė (2012), formuojant darnaus vystymosi politiką, rekomenduoja sudaryti visų tipų formalių institucijų tinklą, kuris suformuotų aplinką, tinkamą darnaus vystymosi realizavimui, ir paskatintų…

Tinklaveika kaip vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų sąveikos tobulinimo priemonė

Siekiant modernizuoti viešąjį valdymą XXI a. vis daugiau dėmesio skiriama vienai iš tarporganizacinės sąveikos formų – tinkliniam bendradarbiavimui (tinklaveikai). Pasak M.Castells (2005), tinklai tampa esmine struktūrine forma, kuri padeda siekti naujų žinių, keistis informacija ir patirtimi, o tinklinis bendradarbiavimas užtikrina šių procesų eigą ir rezultatus. Vis didėjanti tarporganizacinė sąveika Europos valstybėse jungia ne tik viešąjį, privatųjį, bet ir nevyriausybinį sektorių. Tai daro įtaką pilietinio sektoriaus stiprėjimui, gausėja nevyriausybinių organizacijų, kurios, bendradarbiaudamos su valdžios sektoriumi, padeda daug efektyviau spręsti kylančias problemas. R.Keast ir K.Brown (2002, 442-446 p.) teigia, kad tinklai tampa…