Kiek žiniasklaidai rūpi viešosios politikos rezultatai?

Lietuvos centrinio valdymo lygmens institucijose jau nuo 2000 m. taikomas strateginis planavimas, kuris yra neatsiejamas nuo veiklos vertinimo kriterijų sudarymo. Nuo to laiko veiklos vertinimo kriterijų sistemai buvo skiriamas LR Vyriausybės narių dėmesys, kuomet ji buvo tobulinama LR Vyriausybės nutarimais įtvirtinant atnaujintas Strateginio planavimo metodikos redakcijas. Pavyzdžiui, 2004 metais buvo numatytas trijų lygmenų – efekto, rezultato, produkto – vertinimo kriterijų įvedimas. Nuo 2010 m. įtvirtintas horizontalių vertinimo kriterijų taikymas, kurie, kaip nurodyta Strateginio planavimo metodikoje, parodo Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą, visuomenės nuostatų pokyčius ir veiklos efektyvumą. Taigi, nuo strateginio planavimo įvedimo …

Naujosios viešosios tarnybos vystymosi kryptis ir Lietuvos viešoji politika

Naujosios viešosios tarnybos (New Public Service) modelis tarp visų kitų viešojo administravimo modelių yra bene nuosekliausias. Jis pirmiausia pateikia prielaidą, kad viešoji vadyba turi susitelkti į piliečius, bendruomenę ir pilietinę visuomenę. Vadovaujantis šia samprata, pagrindinis valstybės tarnautojų tikslas – padėti piliečiams aiškiai reikštis ir siekti bendrų interesų, o ne kontroliuoti ir valdyti visuomenę (Denhardt ir Denhardt, 2000). Tai ryškus kontrastas filosofinei naujosios viešosios vadybos modelio (New Public Management) prielaidai, pagal kurią susitarimai tarp viešųjų vadybininkų ir klientų atspindi asmeninį suinteresuotumą ir yra pagrįsti rinkos principais. Tai taip pat naujosios viešosios…

Kaip mes kūrėme regionus

Viena iš reikšmingiausių naujienų, kuria LR Vyriausybė pradėjo 2016-uosius metus – kitam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui sudaryti du planavimo regionus: Sostinės regioną (sudarytą iš Vilniaus apskrities), bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną (sudarytą iš likusiųjų 9 apskričių). Šis Vyriausybės žingsnis buvo tikėtinas ir visai logiškas, įvertinant esamas Lietuvos ūkio tendencijas bei kitų Europos šalių patirtį planuojant ES finansines investicijas. Vyriausybės pranešime naujiena apibendrinama tokia  mintimi: „Vyriausybės sprendimu sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos“. Pastaruoju sakiniu Vyriausybė…

Ateities kryptys naujajame viešajame valdyme

„Kaip sakė Albertas Einsteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė“, – teigė konferencijoje „ISM Futurity“ Vilniuje dalyvavusi viena žymiausių pasaulio futurologių Anne Lise Kjaer. Ji siūlo keisti mąstyseną pagal tai, kokios dabartinės tendencijos formuoja ateitį. Mokslininkė išskiria aštuonias tarpusavyje susijusias kryptis, kurios vyraus ateityje: 1) skaidrumas; 2) globalus protas; 3) globalūs piliečiai; 4) „betaverslumas“; 5) išmanus gyvenimas; 6) žiedinė ekonomika; 7) švietimas ir 8) geras gyvenimas. Natūralu, kad kaip ir visos naujovės, šios ateities kryptys taip pat pirmiausia kontekstualizuojamos verslo aplinkoje. Tačiau viešojo sektoriaus…

Įrodymais grįsto valdymo imperatyvai valstybės tarnautojams: išbandyk! pamatyk! paliesk!

Akivaizdu, kad visuomenėse, kuriose esminį vaidmenį atlieka žinios, viešosios politikos formavimui didžiausią įtaką daro disponuojantys politiškai aktualiomis žiniomis ir/arba įrodymais apie šiuolaikinės visuomenės funkcionavimą. Įrodymų sąvokai apibūdinti naudojamas T. A. Schwandto pateiktas apibrėžimas. Įrodymas – tai informacija, naudinga formuluojant išvadas ir vertinimus arba informacijai patvirtinti, kad nuomonė / teiginys yra teisinga arba neteisinga, galiojanti arba negaliojanti, pateisinta arba nepateisinta. Kartu su moksline praktika įrodymais grįstam valdymui atitenka sistemingo žinių kūrimo rūpestis ir jis yra ontologijos, epistemologijos ir metodologijos pagrindas. Įrodymais grįstas valdymas palengvina sprendimų priėmėjams suprasti, kokiomis aplinkybėmis politika /…