Darnaus vystymosi praktinis realizavimas regiono viešajame sektoriuje: Klaipėdos regiono analizė

Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi įgyvendinti jai keliamus darnaus vystymosi reikalavimus regioninės politikos srityje. Už šių reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas viešasis sektorius, kuris darnaus vystymosi (DV) nuostatų realizavimą šalies regionuose įtvirtina regionų plėtros planuose. T. Tamošiūnas, R. Čiegis (2013) tikina, kad regionų darnus vystymasis turi būti pagrįstas socialinio, ekonominio, ekologinio aspektų pusiausvyra ir nukreiptas į gyvenimo lygio bei kokybės gerinimą specifiniame politiniame, kultūriniame viešojo sektoriaus kontekste. Toks aiškinimas rodo akivaizdų darnaus vystymosi kompleksiškumą ir leidžia manyti, jog jo realizavime turėtų įvairiai pasireikšti skirtingi dalyviai (interesų grupės) bei turėtų…

Viešojo sektoriaus reikšmė realizuojant darnų vystymąsi

Lietuvos kelias darnaus vystymosi link prasidėjo atkūrus nepriklausomybę. Pasikeitė ne tik valstybės statusas, tačiau ir jos valdymo turinys. Tai vyko palaipsniui, steigiant naujas institucijas, rengiant naujus planus. Svarbiausi darnaus vystymosi proceso raidos įvykiai Lietuvoje nurodyti žemiau esančioje lentelėje. Permainas Lietuvoje darnaus vystymosi kontekste ypatingai veikė eurointegraciniai procesai. Europos Bendrijos Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (2007, p. 1) teigiama, kad „daugelį tikslų mes galime pasiekti tik kartu, o ne atskirai. Europos Sąjunga, valstybės narės ir jų regionai bei vietos institucijos įvairias užduotis sprendžia kartu“. ES regioninė politika užtikrina investicinę paramą…

Viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų darbai ir patirtys

Prieš keletą metų buvo atliktas vienas įdomus tyrimas (bent jau patys taip manome). Siekiant nustatyti gebėjimus, kurių reiktų magistro programos absolventams, buvo atlikta devyniolika struktūruotų interviu su valstybės tarnautojas, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir Europos parlamento darbuotojais. Kokybinio tyrimo respondentai buvo atrintki pagal tokius kriterijus: (a) patirtis NVO, valstybės tarnyboje, ES institucijose; (b) darbas skirtinguose sektoriuose; (c) darbo pobūdžio įvairovė. Toliau bus analizuojami tyrimo metu nustatyti gebėjimai pagal kiekvieną respondentų grupę, suskirstant juos pagal tris kriterijus: tipiniai ir netipiniai darbai; įgyti gebėjimai darbo metu; sėkminga profesinė patirtis. Nevyriausybinių organizacijų atstovai Tipiniai…

Bendruomeniškumas ir ko-produkcija ikimokykliniame ugdyme: misija (ne)įmanoma?

Artėjant naujiems mokslo metams ir belaukiant, kokia žinia jie bus pradėti, pabandykime reziumuoti praėjusių metų švietimo gerąją naujieną. Pradėdama 2015-2016 mokslo metus, švietimo ir mokslo ministrė juos paskelbė mokyklos bendruomenės metais. Praėjus metams bei belaukiant naujų deklaracijų, pats laikas žvilgtelėti, kiek realu lietuviškoje mokslo/švietimo/ugdymo sistemoje kalbėti apie bendruomeniškumą, ar tikrai deramai suvokiame ir įvertiname, kas yra bendruomeniškumas bei kaip jį įgyvendinti? Galiausiai, kiek realu šį devizą įgyvendinti ikimokykliniame ugdyme? Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje vis dar prieinamoje ministrės praėjusių mokslo metų pradžios kalboje galime rasti savotišką bendruomeniškumo ugdyme apibrėžtį:…

Piliečio, kaip viešųjų paslaugų naudotojo, diskursas šiuolaikiniame viešajame sektoriuje

Parengta remiantis Audronės Kasperavičiūtės (2014) baigiamuoju darbu. Parengė darbo vadovė V. Burkšienė, 2016 07 24. Viešasis sektorius dvidešimt pirmajame amžiuje integruoja (skirtingais tempais skirtingo išsivystymo šalyse) naujojo viešojo valdymo nuostatas. Naujasis viešasis valdymas pasireiškia piliečių aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo principais viešoje gyvensenoje. Kitaip tariant, naujasis viešasis valdymas neatsiejamas nuo pačių piliečių dalyvavimo viešųjų paslaugų organizavime ir jų teikime. Todėl mokslinėje literatūroje suaktyvėjo „piliečio“ sampratos vartosena. Tačiau gilinantis į tekstus galima pastebėti, kad autoriai nėra sutarę dėl vieningo termino diskurso. Įvairiuose moksliniuose straipsniuose vyrauja skirtingos sampratos: „klientai“, „vartotojai“, „visuomenė“, „piliečiai“ ir…