Viešasis sektorius + Slaptas pirkėjas = Kokybiška viešoji politika

Mes – žmonės mėgstame apsipirkti, tačiau ir šiam mūsų pomėgiui sugalvojame praktinį-mokslinį pritaikymą. Ar girdėjote, ką veikia slaptas pirkėjas? O gal jau patiems teko pabūti tokiame ampluą? Pažvelkime, kaip šis vertinimo metodas yra taikomas viešajame sektoriuje. Kaip jau dažnai atsitinka, įdomybės į viešąjį sektorių atkeliauja iš privataus sektoriaus ir slaptojo pirkėjo vertinimo metodas – ne išimtis. Prasidėjus Naujosios viešosios vadybos bumui, šį vertinimo metodą pradėta taikyti viešajame sektoriuje, siekiant sužinoti, kaip įgyvendinama viešoji politika ir programos arba įvertinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę. Slapto pirkėjo vertinimą viešajame sektoriuje galima apibūdinti taip:…

Socio – ekonominės naudos vertinimas viešojo sektoriaus sprendimuose

Savivaldybių tarybų posėdžiuose svarstomi įvairiausi klausimai, susiję su visomis galimomis plėtros ar reformų sritimis: viešosios infrastruktūros tvarkymo ir plėtros, socialine, švietimo, sveikatos, kultūros, sporto, verslo ir kt. Neringos savivaldybės taryboje absoliuti dauguma pateikiamų svarstyti sprendimų susiję su teisės aktų reikalavimais, tad juos inicijuoja ir sprendimų projektus rengia specialistai – Neringos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartis. Šie specialistai įprastai rengia ir politinės daugumos inicijuojamų sprendimų projektus. Svarstant tokius klausimus, kai kurie politikai prašo specialistų pateikti ekonominius skaičiavimus ir pagrįsti ekonominį šių sprendimų pagrįstumą. Tokie politikų prašymai paskatino…

Naujosios viešosios tarnybos vystymosi kryptis ir Lietuvos viešoji politika

Naujosios viešosios tarnybos (New Public Service) modelis tarp visų kitų viešojo administravimo modelių yra bene nuosekliausias. Jis pirmiausia pateikia prielaidą, kad viešoji vadyba turi susitelkti į piliečius, bendruomenę ir pilietinę visuomenę. Vadovaujantis šia samprata, pagrindinis valstybės tarnautojų tikslas – padėti piliečiams aiškiai reikštis ir siekti bendrų interesų, o ne kontroliuoti ir valdyti visuomenę (Denhardt ir Denhardt, 2000). Tai ryškus kontrastas filosofinei naujosios viešosios vadybos modelio (New Public Management) prielaidai, pagal kurią susitarimai tarp viešųjų vadybininkų ir klientų atspindi asmeninį suinteresuotumą ir yra pagrįsti rinkos principais. Tai taip pat naujosios viešosios…

Europos viešojo sektoriaus apskaitos standartų efekto viltis

Europos Komisija turi naują sumanymą ES narėms – įvesti vieningus Europos viešojo sektoriaus apskaitos standartus (toliau EVSAS), kurių pagrindas būtų kaupimo principu vedama apskaita. Verslo žinių žodyne šis principas apibūdinimas kaip „Finansų apskaitoje taikomas pajamų ir sąnaudų apskaitos principas, pagal kurį pajamos pripažįstamos tuomet, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo to, kada gaunami arba išleidžiami pinigai“. Lietuvoje EVSAS įgyvendinimas paveiks apie 3900 viešojo sektoriaus subjektų. Europos Komisija pateikė argumentus dėl standartų taikymo visose ES narėse: 1. Europos viešųjų finansų krizės prevencija, nes krizė parodė būtinumą…

2015 metai: iššūkiai ir pokyčiai

Tradiciškai baigiantis metams yra bandoma įvertinti, kas gero ar blogo nutiko tam tikroje srityje. Kadangi mūsų tinklaraštis orientuojasi į visuomenės ir valstybės sąveikos analizę, į tyrimus, kaip ir kuo gyvena viešasis sektorius, tad mūsų svarbiausių metų įvykių sąrašas bus susijęs būtent su šiomis temomis. Žemiau pateikiamas sąrašas nėra dar vienas reitingas. Tai tiesiog chronologiškai išdėlioti 2015 metų įvykiai, kurie tiek šiemet keitė viešojo sektoriaus veidą ir praktiką, tiek, tikėtina, darys poveikį ateities pokyčiams. Pabaigoje kiek daugiau dėmesio skiriame ir mums svarbiam miestui Klaipėdai. Euro įvedimas ir viešasis sektorius. 2015 metų…