Saugios aplinkos kūrimas, steigiant saugios kaimynystės grupes Klaipėdos mieste

Viešajame valdyme vis populiaresnė tampa naujojo viešojo valdymo koncepcija, kuri formuoja naują požiūrį į piliečių ir viešojo sektoriaus santykius, akcentuojant piliečių dalyvavimo svarbą viešųjų paslaugų teikimo procesuose (Vaidelytė ir kt. 2016). T.Nabatchi, A.Sancino ir kt. (2017) teigimu, piliečių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikime suteikia galimybę nustatyti aiškius piliečių viešųjų paslaugų poreikius bei lūkesčius, į kuriuos reaguodami viešojo administravimo subjektai turi galią teikti geriau visuomenės poreikius atitinkančias paslaugas. Be to, kaip teigia įvairūs autoriai (Wiewiora, Keast, 2016; Fledderus, Brandsen, 2015), piliečių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ne tik leidžia geriau patenkinti visuomenės…

Vartotojų pasitenkinimas viešosiomis pasaugomis: viešojo transporto paslauga Klaipėdos mieste

Šiuolaikiniame naujų technologijų ir globalizacijos veikiamame pasaulyje visuomenė darosi vis reiklesnė viešajam sektoriui. Viešosios paslaugos visuomet buvo viena iš svarbiausių viešojo sektoriaus funkcijų. Šios paslaugos turi tenkinti visuomenės viešąjį interesą, kadangi viešasis sektorius yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Visuomenei kasdien teikiamos viešosios paslaugos yra neatsiejama jos gyvenimo dalis – jos palengvina gyventojų susisiekimą (viešojo transporto paslauga), užtikrina saugumą, švietimą ir sveikatos priežiūrą, yra socialiai reikšmingai teikiamos daugelyje kitų sričių (kultūra, sportas, administracinės ir t.t.). Viešasis transportas yra viena iš svarbiausių kiekvieno išsivysčiusio šiuolaikinio miesto dalių. Greitas ir patogus susisiekimas…

Darnių viešųjų paslaugų sistemos modeliavimas

Šiame tekste apžvelgiamos S.P.Osborne, Z.Radnor, T.Kinder, I.Vidal straipsnyje “The SERVICE Framework: A Public‐service‐dominant Approach to Sustainable Public Services” [British Journal of Management, 2015, Vol.26, Issue 3, p. 1-15] pateikiamos idėjos. Globali 2008 m. pabaigoje kilusi ekonominė recesija tapo iššūkiu viešojo sektoriaus organizacijoms (VSOs), teikiančioms paslaugas vietos bendruomenėms, nepriklausomai nuo to, kuriam sektoriui (viešajam, privačiajam ar nevyriausybiniam) jos priklauso. Gelbėdamos situaciją vyriausybės ėmėsi rengti įvairias „išgyvenimo“ strategijas, turinčias sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei skatinti ekonomikos augimą. Kitaip tariant buvo stengiamasi „padaryti daugiau su mažiau“ (doing more with less). Toks iššūkis paskatino…