Dalyvaujamasis biudžetas sulaukia susidomėjimo – „PBbase“ žymi pirmąsias savo veiklos metines

Kadangi vis daugiau savivaldybių, nevyriausybinių ir kitų demokratinių organizacijų visame pasaulyje susipažįsta su dalyvaujamojo biudžeto sudarymu, vis dažniau kyla keli pagrindiniai klausimai. Kas yra dalyvaujamasis biudžetas (DB)? Kaip jis įgyvendinamas? Kam jis skirtas? Kokie yra geriausi jo praktikos pavyzdžiai ir kokie iššūkiai yra susiję su jo įgyvendinimu ir tvarumu? Ieškant atsakymų į šiuos esminius klausimus gali pasitarnauti tarptautinis „PBbase“ tinklas – vieta, kurioje galima keistis informacija bei peržiūrėti įvairią medžiagą anglų ir kitomis kalbomis.

Norint kurti dalyvaujamąjį biudžetą, reikia žinoti, kokioje padėtyje esame

Po ilgo ir nuoseklaus darbo projekto „Dalyvaujamojo biudžeto įgalinimas Baltijos jūros regione“ (angl. Empowering Participatory Budget in the Baltic Sea Region, EmPaci) partneriai (vienas iš partnerių – Klaipėdos universiteto, Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra) yra pasiruošę pristatyti pirmąjį darbo vaisių – Status Quo analizę.

Dalyvaujamojo biudžeto taikymas gerovės visuomenėje

Dalyvaujamasis biudžetas yra demokratinis sprendimų priėmimo procesas, kuriame gyventojai dalyvauja rengiant ir priimant savivaldybės arba viešojo sektoriaus organizacijos biudžetą. Kodėl įprastai vietos valdžia taiko dalyvaujamojo biudžeto schemas? Dažniausiai tuo siekiama atstatyti pasitikėjimą valdžia ir gauti legitimaciją sunkiems biudžetiniams sprendimams įtraukiant į procesą gyventojų balsus. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva nėra nauja, tačiau Lietuvoje mažai žinoma, iš kur atsirado ir kaip veikia dalyvaujamojo biudžeto schemos.