Darnus judumas Lietuvos miestuose: strategijos ir įgyvendinimo būdai


Darnus judumas yra vienas iš daugelio darnaus vystymosi bruožų, reiškiantis keliavimo perplanavimą, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę, kuri leistų saugiai, greitai ir be rūpesčių susisiekti visoms gyventojų grupėms. Skatinant darnų judumą kartu mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Mažinama transporto sukeliama oro tarša ir triukšmas, mažiau sunaudojama iškastinio kuro, gerėja ir stabilizuojasi oro kokybė. Pasak LR susisiekimo ministerijos (2022), darnus judumas reiškia efektyvų resursų panaudojimą ir prieinamą bei saugią keliavimo galimybę, siekiant sukurti geresnę gyvenimo kokybę.
LR Vyriausybė Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programoje (2013) nustatė, kad Lietuvos miestai turės parengti darnaus judumo miestuose planus (toliau – DJMP) dešimčiai metų, kuriuose būtų numatytos darnaus judumo strategijos su įgyvendinimo priemonėmis. Savivaldybėse parengti darnaus judumo miestuose planai yra reikšmingi dokumentai, kuriais siekiama įgyvendinti numatytas strategijas iki 2030 m. (žr. 1 lentelę), tuo pačiu išlaikant darnaus vystymosi tęstinumą. Taip numatyta ir LR Vyriausybės parengtame 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane (2020), kuris pakeitė 2014-2022 m. Nacionalinę susisiekimo plėtos programą.

Kiekvieno iš tirtų miestų DJMP yra nurodomos strategijos, kurios parengtos atsižvelgiant į LR susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“ (jį pakeitė LR susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 3-586 „Dėl Darnaus judumo planų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“) temines dalis, apimančias visą judumo sistemą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdos mieste nepakankamai išvystytas dviračių tako tinklas, o Plungės mieste didelė dalis takų nėra asfaltuota arba takų įrengimas yra projektiniame lygyje. Palanga iš šių trijų miestų skyrė daugiausia dėmesio bemotorio transporto plėtrai – viena iš judriausių Vytauto gatvių turi vienpusį eismą tiek automobiliams, tiek dviračiams. Užtikrinant modalinį kelionių pasiskirstymą, Klaipėdos, Plungės ir Palangos miestai pirmenybę teikia pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijai arba įrengimui, kad būtų mažinamas asmeninių automobilių naudojimas.

Oro ir triukšmo tarša vyrauja visuose miestuose. Klaipėdoje daugiausia dėl uosto ir geležinkelio darbų bei automobilių, o Plungėje ir Palangoje dėl automobilių srauto bei krovininio transporto.
Viešajam transportui daugiausia dėmesio skiria Klaipėda ir Palanga. Šie miestai didina viešojo transporto patrauklumą: Klaipėdoje suremontuota per 48 tūkst. kv. metrų asfalto dangos skirtos viešajam transportui, įrengtos atskiros judėjimo juostos, o Palangoje daugiau nei 50% viešojo transporto priemonių yra ekologiškos ir pilnai pritaikytos asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Nepastebėta, kad Plungės mieste būtų skiriamas didelis dėmesys viešojo transporto skatinimui. Šiuo metu tik apie 9% gyventojų naudojasi viešuoju transportu. Gyventojams šis keliavimo būdas vis dar yra nepatrauklus.

Užtikrinant eismo saugą ir gyventojų saugumą, Klaipėdoje, Plungėje ir Palangoje diegiamos įvairios saugumo priemonės: paaukštintos bei apšviestos pėsčiųjų perėjos, vaizdo stebėjimo kameros, išmanieji šviesoforai, kurie mažina ir eismo spūstis. Taip pat šiuose miestuose numatyta tiek skatinti visuomenę, tiek rengti edukacinius renginius ugdymo įstaigose dėl eismo saugos, viešojo transporto naudojimo bei ekologiškų transporto priemonių naudos. Didinant specialiųjų poreikių turinčių žmonių judumą Klaipėdoje, rengiant ar rekonstruojant viešąją infrastruktūrą, vadovaujamasi darnaus judumo principais – vengiama stačių bortelių, įrenginėjamos įspėjamosios kelio dangos ir kt. Plungėje tokios darnaus judumo įgyvendinimo priemonės tik siūlomos DJMP ir kol kas nėra numatytas tokių priemonių įgyvendinimas. Palangos mieste dalis dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstruoti ir įrengti taip, kad specialiųjų poreikių turintys asmenys galėtų patekti iki pat jūros bei judėti pakrante.

Vertinant tirtų savivaldybių veiklos ataskaitas nustatyta, kad Palangoje labiausia vykdomas darnaus judumo įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriama bemotorio transporto plėtrai bei eismo saugumui.

Literatūra
Klaipėdos miesto savivaldybė. 2021. Klaipėdos miesto savivaldybės ir mero 2020 m. veiklos ataskaita. Prieiga internetu.
Klaipėdos miesto savivaldybė. 2022. Klaipėdos miesto savivaldybės ir mero 2021 m. veiklos ataskaita. Prieiga internetu.
Klaipėdos miesto savivaldybė. 2023. Klaipėdos miesto savivaldybės ir mero 2022 m. veiklos ataskaita. Prieiga internetu.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr.3-586 Dėl Darnaus judumo planų rengimo rekomendacijų patvirtinimo. Vilnius. Prieiga internetu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1253 Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programos patvirtinimo. Vilnius. Prieiga internetu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 998 Dėl 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo. Vilnius. Prieiga internetu.
Palangos miesto savivaldybės taryba. 2021. Palangos miesto savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2020 metų veiklos ataskaita. Palanga. Prieiga internetu.
Palangos miesto savivaldybės taryba. 2022. Palangos miesto savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2021 metų veiklos ataskaita. Palanga. Prieiga internetu.
Palangos miesto savivaldybės taryba. 2023. Palangos miesto savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus 2022 metų veiklos ataskaita. Palanga. Prieiga internetu.
Plungės rajono savivaldybės taryba. 2021. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos 2020 metų veiklos ataskaita. Plungė. Prieiga internetu.
Plungės rajono savivaldybės taryba. 2022. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos 2021 metų veiklos ataskaita. Plungė. Prieiga internetu.
Plungės rajono savivaldybės taryba. 2023. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos 2022 metų veiklos ataskaita. Plungė. Prieiga internetu.
Rumšas G., Spečkauskas A. (UAB „Civitta“), Jonauskas T., Muliuolytė J. (MB „PUPA – strateginė urbanistika“), Burinskienė M., Ušpalytė-Vitkūnienė R., Paliulis G.M., Juknevičiūtė-Žilinskienė L., Vabuolytė V., Ševelis K., Malikėnienė R. (VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas). 2017. Klaipėdos miesto darnaus judumo planas. Vilnius. Prieiga internetu.
Undaravičius M., Grabauskas Ž., Berulis M. (UAB „ATAMIS“), Jaržemskis A. (UAB „SMART CONTENT“). 2017. Palangos miesto darnaus judumo planas. Vilnius. Prieiga internetu.
Undaravičius M., Noreika M. (UAB „ATAMIS“), Jaržemskis A. (UAB „SMART CONTINENT“). 2018. Plungės miesto darnaus judumo planas. Vilnius. Prieiga internetu.


Related posts