Jaunimo savanoriška veikla apima įvairius pilietinius ir visuomeninius tikslus, skatina jaunus žmones tapti aktyviais piliečiais bei atlieka svarbų vaidmenį, suteikiant jaunimui tobulėjimo galimybes, įskaitant švietimo, mokymo ir įsidarbinimo galimybes ateityje (Shaw ir Dolan, 2022). Dėl šių priežasčių į savanorystę reikia žiūrėti kaip į gyvybiškai svarbų demokratinį ir socialinio gyvenimo reiškinį.
Savanorystė, kaip fenomenas, neturi universalaus apibrėžimo, tačiau savanoriškai veiklai yra būdinga tai, kad laisva valia, be atlygio atliekama naudinga veikla visuomenei ar tam tikrai žmonių grupei/organizacijai. Iš esmės savanorystė yra aktyvus veiksmas, susijęs tiek su individualiu, tiek su visuomeniniu aspektu. Savanorystė jaunam žmogui suteikia galimybę įgyti patirties, stiprinti individualius įgūdžius. Visuomenei ir jaunimo savanorystę plėtojančioms savivaldybėms savanorių įsitraukimas – vertingas indėlis, kuriant ekonominę, socialinę, kultūrinę ir aplinkos gerovę. Savanorystė apima daugelį svarbių ir visuomenei naudingų sričių: sveikatą, švietimą, aplinkosaugą, meną ir kultūrą, pagalbą stichinių nelaimių atveju ir pan.
Aktyvi savanorystė formuoja stipresnę pilietinę visuomenę, stiprina demokratiją, gerina socialinę aplinką, teikia naudą ne tik visuomenei, bet ir savanoriams bei juos priimančiai organizacijai. Savanoriai atlieka labai svarbų vaidmenį remiant vietos bendruomenių veiklą ir yra labai reikalingi žmogiškieji ištekliai viešajam sektoriui (Paplauskienė, 2021). Ypatingai nevyriausybinėms, labdaros organizacijoms, nes jų veikla ir tikslų įgyvendinimas priklauso ir nuo savanorių įsitraukimo. Kadangi savanoriaujantis jaunimas vis labiau tampa esminiu turtu tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek viešajam sektoriui, svarbus kuo didesnis jaunimo įsitraukimas ir dalyvavimas.
Nors Lietuvoje savanorystė yra vis didėjančio susidomėjimo sritis, tačiau, anot A.Paplauskienės (2021), labiausiai ji yra išplėtota didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Moksliniai tyrimai, analizuojantys savanoriškos veiklos klausimus Lietuvoje, dažniausiai atliekami nacionaliniu mastu. Vis dar pasigendama tyrimų, kuriuose būtų analizuojami konkrečių savivaldybių savanoriškos veiklos ypatumai, jaunimo dalyvavimo savanoriškoje veikloje patirtys ir įsitraukimo priežastys. Užpildant šią spragą atliktas kokybinis interviu su Mažeikių rajono savivaldybės jaunimu. Tyrime dalyvavo 7 jaunuoliai, kurie turėjo įvairios – tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės – savanoriavimo patirties, dalyvavo Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje, buvo jaunuoju policijos rėmėju.
Atlikus kokybinio interviu duomenų analizę, išskirtos pagrindinės kategorijos – savanorystės samprata, nauda, žinios apie savanoriavimo galimybes Mažeikių rajono savivaldybėje ir jaunimo savanoriškos veiklos įsitraukimo priežastys.
Savanorystės samprata. Mažeikių rajono jaunimas savanorystę suvokia kaip pagalbą kitiems, naudą visuomenei, neatlygintiną veiklą, laisvą valią. Tai atitinka pagrindinius savanoriškos veiklos bruožus, tačiau pastebimas ir išskirtinumas – respondentai savanorystę suvokia kaip patirtį, saviraišką, savonorystės sampratą prilygina asmeninei naudai, o tai atspindi respondentų labiau egoistines nei altruistines nuostatas.
Savanorystės nauda. Išskirtos ugdymosi/asmeninio tobulėjimo nauda ir patirties įgijimo nauda. Pastarosios naudos išskyrimas rodo, kad jaunimas patirties įgijimą vertina kaip suteikiantį geresnes karjeros galimybes ateityje. Kitos minimos naudos – pagalba visuomenei, abipusė ir dvasinė nauda bei socialiniai tinklai kaip pažinčių rato praplėtimas, bendraminčių sutikimas ir pan.
Savanoriavimo galimybės. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad Mažeikių rajono jaunimas nepakankamai žino, kur gali savanoriauti. Paminėtina, kad tik keli respondentai įvardijo galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje per Jaunimo savanoriškos tarnybos programą. Galima daryti prielaidą, kad jaunimas apie tokią galimybę arba nežino, arba yra tik menkai girdėjęs.
Įsitraukimo priežastys. Mažeikių rajono jaunimas į savanorystę dažniausiai įsitraukia dėl vidinių priežasčių. Respondentų altruistinės vertybės (kylantis vidinis noras padėti kitiems ir kažkuo prisidėti prie kitų gerovės bei noras būti naudingu) turi svarbią reikšmę įsitraukimui. Daugelis respondentų minėjo ir asmeninio tobulėjimo, naujų įgūdžių, patirties įgijimo bei socialinės sąveikos priežastis, kurios yra susijusios su tyrimo dalyvių tarpasmeniniais santykiais, asmeninio augimo galimybėmis. Būtent galimybė tobulinti įgūdžius, susipažinti su ateities darbo specifika ar geresnio savęs ieškojimas (nesvarbu, ar tai būtų naudinga įsidarbinimo galimybėms ar kasdieniam gyvenimui) respondentus paskatino įsitraukti į savanorystę. Keletas respondentų į savanorystę įsitraukė vedini pomėgių, prasmės ieškojimo ar psichologinių priežasčių bei nepalankių gyvenimo įvykių, vidinių išgyvenimų (tokių kaip artimo žmogaus netektis ar noro pabėgti nuo asmeninių rūpesčių ir problemų). Tyrimo metu išryškėjo ir išorinės jaunimo įsitraukimo į savanorystę priežastys, tokios kaip artimos aplinkos sektinas pavyzdys. Dažnu atveju respondentai minėjo, kad į savanorystę įsitraukė draugų paskatinti ar matydami gerą artimųjų pavyzdį. Atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių rajono jaunimo įsitraukimo į savanorystę priežastys yra labiau asmeninės, galima teigti, kad Mažeikių rajono jaunimas labiau linkęs įsitraukti į savanorystę dėl egoistinių priežasčių, o ne skatinamas altruistinių motyvų.
Literatūra
Paplauskienė A. (2021). Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje. Jaunųjų mokslininkų darbai, (1 (51)), 31-47. Prieiga per internetą.
Shaw A. ir Dolan P. (2022). Youth Volunteering: New Norms for Policy and Practice. Volunteering [Working Title]. doi: 10.5772/intechopen.108441
