Piliečių dalyvavimas vietos savivaldoje neabejotinai yra svarbi demokratijos praktika, siekianti suartinti viešąją valdžią su gyventojais ir skatinanti glaudų bendradarbiavimą (CDLR, 2000, p. 1-33) Tai ne tik formalūs veiksmai, bet ir teisingumo bei atsakomybės aspektai, lemiantys tiek teisinę, tiek moralinę piliečių atsakomybę savo gyvenamosiose vietovėse. Vienas svarbiausių piliečių dalyvavimo veiksnių yra galimybė įgyvendinti subsidiarumo principą, kuris teigia, kad sprendimai priimami mažiausio administracinio lygmens, galinčio efektyviai juos įgyvendinti (EP, Subsidiarumo principas, 2023).
Piliečių dalyvavimo teisės ir galimybės Lietuvoje yra įtvirtintos teisės aktuose: LR Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir kt. (Žmogaus teisių gidas, 2023). LR vietos savivaldos įstatymas yra esminis teisinis dokumentas, nustatantis demokratinius principus ir reglamentuojantis piliečių dalyvavimą vietos valdyme. Šis įstatymas suteikia teisinį pagrindą organizuoti viešas diskusijas, konsultacijas ir skatinti aktyvų piliečių įsitraukimą sprendimų priėmime vietos savivaldos veikloje (LR Vietos savivaldos įstatymas, 2023). Piliečių dalyvavimas įgyvendinamas įvairiomis formomis, nuo viešųjų susirinkimų ir diskusijų iki dalyvavimo savivaldybės komitetuose arba tiesioginių iniciatyvų organizavimo. Šios veiklos ne tik skatina atvirumą ir skaidrumą, bet ir padeda efektyviau spręsti bendruomenių problemas, praturtina politines diskusijas bei skatina inovacijas ir tvarų vietos vystymąsi bei gyventojų ir institucijų kūrybiškumą (Pejanovic, 2006, p. 215-217). Aktyvus piliečių dalyvavimas vietos savivaldoje leidžia viešajai valdžiai gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš gyventojų ir padeda geriau suprasti bendruomenių poreikius. Drauge aktyvus gyventojų dalyvavimas skatina skaidrumą viešajame valdyme, didina visuomenės pasitikėjimą valdžia ir leidžia veiksmingiau panaudoti savivaldybės išteklius (Ruge, Ritgen, 2021, p. 131-140). S. Kozlovos tyrimas apie Neringos savivaldybę rodo, kad dalyvaujamoji valdysena susiduria su iššūkiais, įskaitant nepakankamą informavimą, nepalankias sąlygas piliečių įtraukimui ir bendradarbiavimo trūkumą. Nors dalyvaujamoji valdysena dažnai imituojama, ji praktiškai įgyvendinama retai (Kozlova, 2021, p.1-5). Tai atskleidžia nevienodą valstybės tarnautojų ir gyventojų požiūrį bei būtinybę tirti ir tobulinti šią sritį. Aktyvus piliečių dalyvavimas vietos savivaldoje leidžia viešajai valdžiai gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš gyventojų ir padeda geriau suprasti bendruomenių poreikius. Drauge aktyvus gyventojų dalyvavimas skatina skaidrumą viešajame valdyme, didina visuomenės pasitikėjimą valdžia ir leidžia veiksmingiau panaudoti savivaldybės išteklius (Ruge, Ritgen, 2021, p. 131-140). S. Kozlovos tyrimas apie Neringos savivaldybę rodo, kad dalyvaujamoji valdysena susiduria su iššūkiais, įskaitant nepakankamą informavimą, nepalankias sąlygas piliečių įtraukimui ir bendradarbiavimo trūkumą. Nors dalyvaujamoji valdysena dažnai imituojama, ji praktiškai įgyvendinama retai (Kozlova, 2021, p.1-5). Tai atskleidžia nevienodą valstybės tarnautojų ir gyventojų požiūrį bei būtinybę tirti ir tobulinti šią sritį.
2023 m. spalio – lapkričio mėn. atlikta internetinė kiekybinė Neringos savivaldybės gyventojų apklausa, kuri buvo platinama per socialinius tinklus Facebook ir platformą Apklausa.lt. Apklausoje dalyvavo 43 respondentai nuo 18 iki 60+ metų amžiaus. Tyrimo tikslai apėmė gyventojų indėlio vietos savivaldoje analizę, dalyvavimo būdų ir priežasčių ištyrimą bei veiksnių, įtakojančių dalyvavimą ir informacijos gavimą apie savivaldybės veiklą, nustatymą. Piliečių dalyvavimo tyrimas Neringos savivaldybės veikloje atskleidė svarbius aspektus, kurie turėtų būti įvertinti ir įtraukti į vietos savivaldos politikos formavimą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad nors didelė dalis gyventojų yra informuoti apie Neringos savivaldybės vykdomus projektus ir iniciatyvas, realiai savivaldos procesuose jie ne visada yra pasirengę dalyvauti (informuotų – apie 70%, linkusių dalyvauti – 45%). Remiantis apklausos duomenimis galima daryti prielaidą, kad būtina aktyviau skatinti piliečių įsitraukimą ir suteikti gyventojams konkrečius įrankius bei galimybes pasidalinti savo nuomone bei idėjomis. Nemaža dalis gyventojų nurodė, kad savivaldybės atstovai retai konsultuojasi dėl svarbių sprendimų, turinčių įtakos bendruomenei (poreikis bendrauti su atstovais – apie 80%, nors kartą konsultacijose dalyvavusių – 40%). LR Vietos savivaldos įstatyme yra numatytas reikalavimas dėl viešojo informavimo ir gyventojų konsultavimo dėl svarbių sprendimų. Jeigu gyventojai jaučia, kad jie nėra pakankamai informuojami ar konsultuojami, tai gali mažinti jų pasitikėjimą savivalda ir norą dalyvauti. Todėl svarbu, kad savivalda įgyvendintų šiuos teisės aktuose numatytus reikalavimus, užtikrindama skaidrumą ir nuolatinį gyventojų informavimą bei įtraukimą ne tik į svarbius sprendimus, bet ir vietinius, smulkaus masto reikalus. Įstatymo numatytos priemonės gali būti įvairios – skirtingi viešųjų diskusijų būdai, konsultacijų ir kitų formų dialogo organizavimas (LR Vietos savivaldos įstatymas, 2023). Gyventojai gali jaustis neįtraukti, jeigu jiems trūksta konkrečių įrankių ir galimybių pasidalinti savo nuomone bei idėjomis. Kita situacijos pusė – dažnai įsitraukimas daugiau priklauso ne nuo savivaldybės pastangų, o nuo pačių gyventojų suvokimo ir „dalyvavimo“ interpretacijų. Tad diegiant naujas priemones svarbu suprasti bendruomenės poreikių ir mąstymo skirtingumo problemą.
Apklausoje minimas poreikis bendrauti su atstovais rodo, kad yra svarbus bendravimo aspektas tarp gyventojų ir savivaldos atstovų. Teisės aktai gali numatyti galimybes konsultacijoms, tačiau jeigu bendravimo kultūra nėra skatinama ir neįtvirtinta praktikoje, tai gali kurti atstumiančią atmosferą. Savivaldos institucijos turėtų remtis ne tik formaliais teisės aktais, bet ir skatinti atvirumą ir bendradarbiavimą su vietos gyventojais, įsiklausymą į jų problemas. Tai rodo, jog svarbu stiprinti dviejų šalių bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas reguliarioms konsultacijoms su gyventojais. Skaidrumo didinimas ir atvirumas gali prisidėti ne tik prie teigiamo savivaldos įvaizdžio, bet ir siekiant įgyvendinti demokratinius principus, gerinti sprendimų priėmimo efektyvumą ir stiprinti bendruomenės santykius, pvz.: įsiklausymas į gyventojų problemas ir poreikius leidžia savivaldos institucijoms kurti politiką ir priimti sprendimus, geriau atitinkančius vietos bendruomenės realijas, o tai kaip savivaldos institucijos bendradarbiauja su gyventojais, dažnai atspindi tai, kaip jos rūpinasi savo teritorijos gerove, o tai yra svarus rodiklis vertinant tiek Neringos, tiek bet kurios kitos savivaldybės ir jos gyventojų sąveiką.
Apklausos metu siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie dalyvaujamąjį biudžetą ir gyventojų nusiteikimą dalyvauti įgyvendinant šią priemonę. Tyrimo duomenys rodo, kad nors dauguma gyventojų žino apie dalyvaujamąjį biudžetą, faktiškai dalyvaujamojo biudžeto planavime didelė gyventojų dalis nedalyvauja (nors kartą dalyvavusių procese – 30%). Ši situacija signalizuoja apie poreikį intensyviau informuoti ir skatinti piliečius aktyviai dalyvauti sprendžiant finansinius klausimus, kurie įtakoja jų kasdieninį gyvenimą. Svarbu skatinti sąveiką su gyventojais per atvirus forumus ir nuolatinius dialogus, taip pat organizuoti edukacines programas, kurių metu gyventojai gautų išsamesnę informaciją apie dalyvaujamąjį biudžetą. Būtina vykdyti seminarus ir mokymus bendruomenėse, kuriuose aiškinamos galimybės ir privalumai dalyvaujant biudžeto planavime ir skirstyme. Vienas iš pasiūlymų – sukurti lengvai naudojamą internetinę platformą ar mobiliąją aplikaciją, kurioje gyventojai galėtų tiesiogiai dalyvauti biudžeto planavime. Svarbu užtikrinti, kad šios technologijos būtų prieinamos ir suprantamos visiems gyventojams, neatsižvelgiant į amžių ar technologinio išprusimo lygį. Tai padėtų sukurti ne tik informuotą, bet ir aktyvią bendruomenę, prisidedančią prie demokratinio valdymo proceso savivaldoje.
Atliktos gyventojų apklausos rezultatai atskleidė dar vieną su dalyvavimo skatinimu susijusią problemą – dauguma gyventojų išreiškė nepasitenkinimą dėl savivaldos veiklos skaidrumo trūkumo ir nepakankamo bendravimo su gyventojais (pasisakiusiųjų – apie 60%). Todėl siūloma stiprinti komunikacijos kanalus tarp savivaldos ir gyventojų – būtina kurti aiškią informacijos sklaidos strategiją per socialinius tinklus, vietos žiniasklaidą ir susitikimus. Taip pat labai svarbu skaidriai pateikti ataskaitas apie nuveiktus ar planuojamus nuveikti darbus. Tai apima informaciją apie įgyvendintus projektus, jų rezultatus ir finansines išlaidas. Svarbu nuolat turėti galimybę atsakyti į gyventojų klausimus ir palaikyti dialogą.
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad piliečių dalyvavimas Neringos savivaldybėje gali tapti veiksmingesnis tik įgyvendinus konkrečius veiksmus, skatinančius aktyvų dalyvavimą, didinant skaidrumą ir skatindami glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldos ir gyventojų. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbu:
1. Sukurti veiksmingesnę informacijos sklaidos sistemą: įdiegti aiškią ir prieinamą informacijos sklaidos sistemą, kurioje gyventojai galėtų lengvai gauti aktualią informaciją apie savivaldos veiklą, planus ir projektus.
2. Organizuoti reguliarias konsultacijas su gyventojais: įdiegti skaidrų ir efektyvų procesą, kurio metu savivaldos atstovai reguliariai konsultuotųsi su gyventojais dėl svarbių sprendimų, siekiant įtraukti į procesą įvairesnius aspektus ir nuomones.
3. Sukurti šiuolaikiškas internetines platformas dalyvavimui: plėtoti interaktyvias internetines platformas, kuriose gyventojai galėtų tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmimo ar biudžeto skirstymo procese, teikti pasiūlymus ir balsuoti dėl konkrečių projektų.
4. Organizuoti švietimo programas, skirtas piliečiams supažindinti su savivaldos veikla, leisiančias dar geriau suvokti jų teises ir pareigas, taip skatinant aukštesnio lygio pilietinį sąmoningumą.
5. Įdiegti veiksmingą 24/7 atsiliepimų mechanizmą: sukurti efektyvų atsiliepimų mechanizmą, leidžiantį gyventojams aktyviai reikštis, pateikti pasiūlymus ir gauti greitus atsakymus iš savivaldos atstovų.
Tai yra svarbios kryptys, kuriomis Neringos savivaldybė gali siekti stiprinti sąveiką su gyventojais, formuoti skaidrų ir aktyvų piliečių dalyvavimą, o tai, savo ruožtu, skatintų stipresnę, sąžiningesnę ir demokratiškesnę visuomenę.
LITERATŪRA
Committee on Local and Regional Democracy (CDLR) „Participation of citizens in local public life“, 2000 p. 1-33. Prieiga per internetą;
Europos Parlamentas „Subsidiarumo principas“, 2023, p.1. Prieiga per internetą;
Kozlova, A. „Dalyvaujamosios valdysenos įgyvendinimo perspektyvos Neringos savivaldybėje“, 2021, p. 1-5. Prieiga per internetą;
LR Konstitucija, II ir X straipsniai, 1992. Prieiga per internetą;
LR vietos savivaldos įstatymas, II ir VII straipsniai, 2023. Prieiga per internetą;
Neringos savivaldybės taryba “Sprendimas dėl Neringos savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo”, 2015, p. 1-4. Prieiga per internetą;
Pejanovic, M. „Local Self-Government: A Must for Democracy, Civil Society and EU Integration“, 2006, p. 215-217. Prieiga per internetą;
Ruge, K. and Ritgen: “Local Self-Government and Administration”, 2021, p. 131-140. Prieiga per internetą;
Žmogaus teisių gidas, “Pilietinis dalyvavimas”, 2023, p.1. Prieiga per internetą.
